Dvariškių pasivaikščiojimo takais Cirkliškio dvaro parke

Nuo Vilniaus pusės beveik privažiavus Švenčionis įsikūrusi Cirkliškio gyvenvietė. Bene labiausiai Cirkliškio pavadinimą garsina čia stovintis dvaras. Statytas jis XIX a. pradžioje ir priklausė bajoriškai ir turtingai Mostovskių giminei. Sakoma, kad čia pats Rusijos imperatorius Aleksandras lankėsi, po dvaro sodą vaikščiojo ir arbatą gėrė. Klasicistinio stiliaus dvaro pastatas matosi nuo plento, iki kurio veda gražiai suaugusių klevų ir liepų alėja.

Šalia dvaro įrengtas parkas, kuriame ir dabar ošia brandaus amžiaus solidžiai atrodantys ąžuolai, klevai, maumedžiai. Kadaise pro juos vingiavo pasivaikščiojimo takas, kurio vietoje dabar įrengtas Cirkliškio pažintinis takas. Dvaro rūmų kairėje pusėje galima rasti informacinį stendą su pavaizduota dvaro parko schema, jame ir pažintinio tako maršrutas pavaizduotas. Iš pradžių pasiklysti nėra kur, nes net ir žiemą išmintas takas veda tarp iš abiejų pusių augančių šimtamečių medžių.

Koks pažintinis takas be informacinių stendų? Tako stendai čia supažindina su parke augančiais medžiais, tik kad tuos stendus perskaityti kartais tenka išsukti iš takelio, nes ne visi iš jų įrengti prie pat tako. Žiemos metu tai jokia problema, tačiau vasarą link stendų kelią bando pastoti dilgėlės. Būtent dilgėlės praeitą vasarą mus suklaidino. Nesitikėdami, kad pro pusantro metro aukščio dilgėlėmis užžėlusį takelį gali vesti tikrasis pažintinio tako maršrutas, nusukome klystkeliais. Nuo dvaro rūmų nuėjus apie pora šimtų metrų, Cirkliškio pažintinis takas šakojasi. Čia svarbu laikytis dešinės, kur matosi tvorele aptvertas šimtametis ąžuolas. Toje vietoje matosi nedidelė loma, tai dvaro rūmų vasaros lektoriumas. Atskiro jį žyminčio stendo nėra, todėl prieš pasivaikščiojant taku pravartu pastudijuoti tako pradžioje esančią parko schemą.

Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip kelią pastojusios dilgėlės nepelnytai neleidžia smagiai pasivaikščioti prieš pora metų sutvarkytu ir atnaujintu pažintiniu taku. Per drėgnas vietas naujai nutiestas medinių lentelių takas, pastatyti tilteliai, įrengtos poilsiavietės. Jei nėra didelio entuziazmo domėtis medžiais, tai vien pasivaikščioti čia tikrai smagu.

Apie 1830 metus Domicelės Mostovskienės įkurtas peizažinis parkas pasižymi kalvotu reljefu, o gyvumo jam suteikia tekantis upelis. Parkas turėjo kanalų ir tvenkinių sistemą, o dabar visi vaikštantys taku netoli piliakalnio į beužaugantį akivarinį ežerėlį gali pasigrožėti nuo lieptelio.

Apie upelį ir šalia stovintį piliakalnį žmonės legendą pasakoja, jog šiose apylinkėse gražūs ir vešlūs ąžuolynai augo, o ant aukščiausio kalno vyriausias žynys šventą ugnį degino. Uoliai ją saugojo ir nuo jos nesitraukdavo bei savo gražuolę dukrą Merą augino mokindamas amžinąją ugnį po jo kūrenti. Tik žynio norams išsipildyti nelemta buvo, nes kraštą užpuolė priešai, o mūšio metu žuvo narsus jaunikaitis, kurio širdis gražuolės Meros buvo pavergta. Nebuvo ir ji jam abejinga, nes pastarajam atidavus gyvybę už gimtą kraštą ir ji šoko į upės gelmes, kad galėtų ten būti kartu su mylimuoju amžinai. Nuo to laiko upės vandenys nuslūgo ir vietiniai ją Perkūnu arba Kūna praminė. Nuo tos vietos, kur vandenys žynio dukrą pasiglemžė, upelis jos vardu (Meros) vadinamas.

Tas aukštas kalnas, ant kurio vyriausias žynys šventą ugnį kūreno – tai šalimais stūksantis Cirkliškio piliakalnis. Mokslininkai ištyrė, kad šiose vietose nuo kalavijuočių ir priešų nuo Polocko lietuvių žemes saugojo gynybinė sistema. Ją sudarė netoli vienas kito esančių piliakalnių grandinė, o vietomis buvo net ištisinis pylimas supiltas. Ant Cirkliškio piliakalnio, dar kitaip Perkūnkalniu vadinamu, XIII a. stovėjo medinė Nalšios kunigaikščio Girdenio pilis, o vėliau, spėjama, netgi pačio Vytauto dvaras galėjo būti. Netoli piliakalnio aptikti radiniai, kurie byloja apie čia buvusią senovės gyvenvietę.

Tikėtina daug ir įvairių istorijų iš skirtingų laikotarpių šios vietos mena, tuo tarpu trumpai viskas aprašyta prie piliakalnio stovinčiame stende. Nuo pravažiuojančių akių pasislėpęs ir ne kiekvienam randamas Cirkliškio pažintinis takas suteikia progą ne tik pabūti gamtoje, bet ir praeiti taku, vedančiu per istorijos tūkstantmečius, padedant prieš 4 tūkstančius metų čia apsigyvenusiais pirmaisiais gyventojais ir baigiant XIX a. menančiu dvaru.