Apie kurmius ir Kurmaičius

Kurmių takas – kas čia per pavadinimas? Kodėl būtent kurmių? Perskaičius pranešimą spaudoje kilo tokių ir panašių klausimų. Publikacija tikslą pasiekė – sudomino skaitytojus. Bent jau tuos, kuriems tokie gamtos objektai patinka. Kokia tokio pavadinimo atsiradimo priežastis – nesiaiškinau, bet atkreipti dėmesiui jis puikiai tinka. Ir nebūtina ieškoti tiesioginio ryšio su kurmiais, juk obuolys su išmaniuoju telefonu irgi mažai ką bendro turi. Kur kas įdomiau, kaip tas takas atrodo? Važiuojam pasižiūrėti?

Visa tai vyko pernai vasarą. Ji jau ėjo į pabaigą, kaip būdamas pajūry pamačiau publikaciją apie Kurmių taką. Spaudos pranešimo tikslas buvo informuoti apie tako įrengimą, o ne suteikti pilną ir detalią informaciją apie tai, kur jis yra, kokio ilgio ir t.t. Suprasti, kurioje tiksliai vietoje tas takas yra, buvo sunku, tad nieko nuostabaus, kad pasivažinėjimas po Kretingos apylinkes baigėsi ne taip, kaip tikėjausi. Kurmių takas praeitą vasarą taip ir liko neaptiktu orientavimosi varžybų punktu, virtusiu vienu pirmųjų šių metų kelionės į pajūrį tikslų.

Štai aš ir vėl Kurmaičiuose. Važinėju po gyvenvietę, dairausi, tačiau tikslių koordinačių neturiu. Tik važiuodamas tiltu per Padvarių tvenkinį jo krante pamatau kažkokį švyturį. Greta jo – paplūdimys. Prisiminiau, kad Kurmių takas prasideda prie populiarios poilsiavietės, tad pasukęs į dulkėtą keliuką važiuoju iki automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo pat jos iki vandens driekiasi statokas ir labiau molėtas nei smėlėtas paplūdimys. Yra lieptelis, įrengta čiuožimo į vandenį trasa. Atrodo kiek kaimietiškai, bet ko norėti, juk Kurmaičiai – ne miestas.

Prie paplūdimio pastatyta persirengimo kabina, pavėsinė ir suoliukai. Netoliese krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės yra. Už jų – treniruokliai. Visas sporto ir pramogų kompleksas, kuriame vietos atsirado ir vaikų laisvalaikio įrenginiams. Įdomus faktas, kad seniau Kurmaičiai turėjo kaimo futbolo komandą, kuri 1971 metais Sąjungos kaimo pirmenybėse užėmė II vietą. Čia Wikipedia žinios ir jokiuose stenduose apie tai neparašyta. Apskritai, nėra čia jokių stendų, tad Kurmių tako pavadinimas veikiausiai yra pasakojamosios tautosakos dalis.

Ten, kur baigiasi paplūdimys, prasideda tolyn palei krantą vedantis smulkios skaldelės takas. Jokios iškabos, jokio stendo, bet ir kito varianto nėra – čia ir yra tas Kurmių takas. Vingiuodamas tarp pūpsančių akmenų jis šlaito viršumi nusidriekia tolyn. Tvenkinio krantai kelis metrus iškilę virš vandens ir pro medžių tarpus atsiveria tolimesnė perspektyva. Vienur už tvenkinio nuvilnija laukai, kitur galima matyti tiltą per užtvanką, kuriuo atvažiavau į Kurmaičius. Netikėtai vaizdingas pasirodė tas Kurmių takas.

Dar pernai skaičiau, kad šis takas įrengtas pagal gyventojų iniciatyvų projektą, leidžiantį Kretingos rajono gyventojams patiems nuspręsti, kaip paskirstyti dalį savivaldybės biudžeto. Kretingos rajono savivaldybė tapo pirmąja rajonine šalies savivaldybe, pasiūliusią savo gyventojams tokią galimybę. Sveikintinas dalykas dėl dviejų priežasčių: tai skatina vietos gyventojus pačius nuspręsti ko jiems labiausiai reikia ir tai įgyvendinti bei motyvuoja mokėti mokesčius, žinant, kad surinkti pinigai (bent dalis jų) nebus panaudoti kokio biurokrato įgeidžiams.

Nors Bebrų takas nėra ilgas, tačiau jame randu ir laužaviečių, ir sūpynių. Ties jomis ir baigiasi apie 500 metrų ilgio maršrutas. Neilgas, bet jaukus ir smagus. Dėl siauro takelio, suformuoto iš smulkios skaldos, jis man primena Kačerginės kraštovaizdžio pažintinį taką, įrengtą panemunėje. Pastarasis lankytojus traukia įrengtu apžvalgos ratu, tapusiu vizitine tako kortele. Gal kažką panašaus turės ir Bebrų takas, nes vietos bendruomenė neketina sustoti. Didelės apimties iniciatyvų visame Kretingos rajone kategorijoje daugiausiai rajono gyventojų balsų sulaukė apžvalgos bokšto Kurmaičiuose projektas. Įgyvendinus šią iniciatyvą, greta Padvarių tvenkinio ir Kurmių tako bus pastatytas naujas apžvalgos bokštas su stikliniu balkonu.

Telieka laukti ir sekti spaudos pranešimus, kuriuose vėl bus minimi Kurmaičiai. Tik sekantį kartą juose bus minimas ne takas, o apžvalgos bokštas. Sutikit, nemažas pasiekimas tokiai gyvenvietei. Keliauti po Lietuvą ir atrasti tokius kūrybiškumo, iniciatyvumo ir bendruomeniškumo pavyzdžius išties smagu. Kaip niekas kitas jie padeda suprasti, kad kiekvienas iš mūsų kuria Lietuvą. Tarsi nejuntamai ir nepastebimai, tačiau tik taip Lietuva tampa, geresnė, gražesnė, laimingesnė.