Apleistas kelias link paskendusio kaimo arba Pakalniškių pažintinio tako įdomybės

Ties Vaišvydavos gyvenviete, netoli Pakalniškių kaimo, kuris pastačius Kauno hidroelektrinę atsidūrė po vandeniu, stovi Pakalniškių piliakalnis. Pasak legendos, ant piliakalnio kadaise stovėjo medinė valdovo Vaišvydo pilis, kurią padedami išdavikų sudegino priešai. Pilis taip ir nebuvo niekada atstatyta, o dabar nuo šio piliakalnio galima pasigrožėti Kauno marių ir kitame jų krante stovinčio Pažaislio vienuolyno vaizdais.

Pakalniškių piliakalnis tai pirmasis Pakalniškių pažintinio tako lankytinas objektas, o kartu ir tako pradžia. Takas eina šiek tiek toliau nuo pagrindinio kelio, o jį žymintis stendas su žemėlapiu gana sunkiai pastebimas, todėl geriausia orientuotis pagal Vaišvydavoje stovinčią IKI parduotuvę. Važiuojant nuo Kauno pusės per Vaišvydavą tuoj pat už IKI parduotuvės yra posūkis į kairę, kur stovi pažintinio tako stendas ir link Kauno marių per pievą veda siauras ir mažai pravažinėtas keliukas. Juo galima privažiuoti beveik iki pat Pakalniškių piliakalnio. Čia prasidėjęs Pakalniškių pažintinis takas nusileidžia pro piliakalnį ir veda link Pakalniškių įlankos, kur seniau buvo Pakalniškių kaimas. 1958 metais kaimo gyventojai buvo iškelti ir pastačius hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną visas kaimas atsidūrė po vandeniu, tik piliakalnis išliko. Kauno marias nuo Pakalniškių piliakalnio skiria vos keli metrai.

Pažintinio tako maršrutas veda per Kauno marių pakrantėje ošiantį mišką, tai nutoldamas tolyn nuo marių, tai vėl priartėdamas prie vandens ir leidžiantis pasigrožėti Kauno marių panorama. Vien dėl šių vaizdų verta pasivaikščioti šiuo taku. Per mišką einantis takas priveda prie griovos, kuri iš abiejų pusių apsodinta medžiais leidžiasi link marių. Tai senasis nebenaudojamas keliukas, kuris kadaise vedė į Pakalniškių kaimą, o dabar lietaus vandens išgraužtas tapo gilia griova.

Takas pažymėtas ant medžių nudažytomis žaliomis žymėmis, bet budrumo prarasti nereikia. Ne kartą ir ne du teko pastebėti, kad pasirinktas takelis nesutampa su pažintinio tako maršrutu, bet kaip netikėtai pavykdavo išklysti iš maršruto, taip pat netikėtai ir nesunkiai pavykdavo į jį sugrįžti. Gal kiek klaidina tai, kad vietomis pažintinio tako maršrutas veda tokiu vos pastebimu takeliu, kad net nesitiki, jog tai tikrai teisingas kelias. Kartais smalsumas nuveda prie vandens, kur kantrybę bando vienas kitas žvejas. Šio suoliuko šeimininkui šiandien, turbūt, išeiginė.

Kam įdomu, vingiuojančiu taku žingsniuojant marių pakrante galima susipažinti su šaltiniuotame šlaite besiformuojančiais tufais, pasiskaityti apie miško bendriją ar pamatyti sufozinius cirkus. Kieno gamtos pažinimas nedomina, taku pasivaikščioti verta vien dėl Kauno marių kraštovaizdžio. Viena gražesnių vietų, iš kurios matosi marios su kitoje jų pusėje iškilusiais Pažaislio vienuolyno bokštais – apžvalgos aikštelė virš atodangos. Ši atodanga susiformavo užtvenkus Nemuną, kai Kauno marių vanduo pradėjo skalauti čia buvusį šlaitą.

Netoli apžvalgos aikštelės stovi viena iš keleto take stovinčių nuorodų, padedančių pasirinkti reikiamą kryptį. Į dešinę pasuksi – atodangą prieisi, į kairę pasuksi – atokvėpio vietą rasi. O atokvėpį kiekvienas supranta savaip.

Nuo šios rodyklės tolyn nuo marių veda platus takas, kuriuo kai kas su mašina įsigudrina važiuoti. Pirmojo pasaulinio karo metais šioje vietoje vokiečiai buvo įrengę geležinkeliuką, kuriuo kelių tiesimui buvo transportuojamas žvyras. 5 kilometrų ilgio ruože buvo supiltas tiesus pylimas, kur pilni vagonai nuo Nemuno buvo traukiami lynais.

Kirtęs bevardį upeliuką ir pelkėtą jo žemupį Pakalniškių pažintinis takas vingiuoja link paskutinės savo stotelės –  Girionių parko. 108 hektarų plote auga daugiau nei 250 medžių ir krūmų rūšių, o pagal plotą tai vienas didžiausių parkų Lietuvoje. Pažintį su šiuo parku atidedam sekančiam kartui, šį kartą pasivaikščiojimą Pakalniškių pažintiniu taku užbaigiam pasigrožėjimu Pažaislio vienuolyno bokštais.

Pakalniškių pažintinis takas turi dar vieną lankytiną objektą – Vaišvydavos blindažą, kurį galima rasti buvusio geležinkeliuko keliu einant tolyn nuo marių. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą turėjo būti pastatytas Vaišvydavos fortas, o tarp jo ir Nemuno – įtvirtinimas, susidedantis iš keleto blindažų. Vieno tokio betoninio susprogdinto blindažo likučiai čia ir matosi.

Prieš pasivaikščiojimą Pakalniškių pažintiniu taku reikia įsivertinti, kad šis beveik 3 kilometrų ilgio takas yra ne žiedinis, todėl žygiuojant pirmyn ir atgal teks įveikti beveik 6 kilometrus. Vietovė nėra paini – iš vienos pusės Kauno marios, iš kitos pusės šiek tiek nutolęs plentas su aplink jį esančiomis sodybomis, todėl grįžti galima ir kitu maršrutu nebijant pasiklysti.