Pasitaikė proga trumpam apsilankyti Tytuvėnų regioniniame parke ir pažintį su šiuo parku pradėsiu nuo 2 čia stovinčių apžvalgos bokštų. Pastaraisiais metais apžvalgos bokštams Lietuvoje dygstant kaip grybams po lietaus Tytuvėnų regioninis parkas pasistengė, kad jo teritorijoje tokie bokštai būtų net du. Pirmasis jų, pastatytas 2007 metais, stovi visai netoli Tytuvėnų ant Kokmaniškės (Majako) kalno, tai Tytuvėnų bokštas.
Anksčiau Tytuvėnų bokšto vietoje stovėjo trianguliacijos bokštas, nes nuo lygumose iškilusio kalno puikus matomumas į visas puses. Galutiniam sprendimui dėl naujo bokšto statybos turėjo žemės savininko sutikimas išskirti plotą bokšto statybai. Taip ant 162 metrų aukščio kalno atsirado 15 metrų aukščio Tytuvėnų apžvalgos bokštas, kuris pagal kalno vardą daug kur Kokmaniškės apžvalgos bokštu vadinamas.
Pro apžvalgos bokštą veda Tytuvėnų dviračių trasa, todėl jį ir dar keletą lankytinų vietų galima aplankyti važiuojant dviračiu iš Tytuvėnų 14 kilometrų ilgio maršrutu. Nors netoliese tyvuliuoja du ežerai (pro kuriuos ir veda dviračių trasa) , jų nuo apžvalgos bokšto nesimato. Gaila, nes vanduo kraštovaizdžiui suteikia daugiau žavesio, tuo tarpu nuo bokšto viršaus pro medžius tik šiek tiek mėlynuoja netoliese esantys tvenkiniai ir baltuoja Tytuvėnų mūrai.
Kitoje pusėje kiek nuobodų bekraščių laukų vaizdą paįvairina žvyrkeliu pravažiuojančių mašinų sukelti dulkių kamuoliai.
Pakeliui į Tytuvėnus pusiaukelėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su informaciniais stendais ir tualetu. Vieni čia atvažiuoja išsimaudyti Bridvaišio ežere, padavimais ir paslaptingomis istorijomis apipintame, kiti – pasivaikščioti po šiauriniame ežero krante stūksantį Bridvaišio piliakalnį. Ties piliakalniu iš ežero išteka Tytuvos upelis, nuo kurio pavadinimo, spėjama, ir kilo Tytuvėnų miestelio pavadinimas.
Jau beveik miestelio ribose šalia to pačio kelio Bridvaišio šaltinis trykšta. Aplinka sutvarkyta ir patogus priėjimas padarytas, kad ir pavargę turistai galėtų atsigerti, ir vietiniai gyventojai tyro vandens namo parsineštu. Puiki proga pasipildyti vandens atsargas.
Negaištant laiko ir neužsukant į Tytuvėnus tenka skubėti į kitą, dar dažais kvepiantį, Šiaulės apžvalgos bokštą, kuris lankytojams atidarytas tik gegužės mėnesį (gal oficialų atidarymą turima galvoje, nes jau praeitą rudenį žmonės jame lankėsi). 21 metro aukčšio bokštas stovi Radviliškio rajone, Šiaulėnų ir Šaukoto gyvenviečių pašonėje ant vienos iš Gomertos kraštovaizdžio draustinio kalvos.
Bokštas pavadintas Šiaulės žemės, išskirtinai kalvotos vietovės vardu. Čia plytinčio Šaukoto kalvyno kalvų aukštis siekia iki 184 m virš jūros lygio, o prie apžvalgos bokšto esantys gūbriai paaukštėja 60 m. Tikriausiai todėl čia ir parinkta vieta bokštui, nes šiame lygumų krašte iškilęs kalvų masyvas užtikrina puikią apžvalgą 360 laipsnių kampu.
O čia ir pats Šiaulės apžvalgos bokštas iš arti.
Jei seniau statyti bokštai tinkami tik užlipti į viršų ir mėgautis vaizdais iš aukštai, tai paskutiniais metais atsiradę bokštai be tiesioginės savo paskirties dar traukia ir architektūriniais sprendimais. Tai tarsi didžiulės skulptūros, tampančios kraštovaizdžio dalimi, ar net akcentu.
Gražu ar ne – čia jau kiekvieno grožio supratimo klausimas, tačiau gyvename laikais, kai svarbu ne tik funkcija, bet ir estetika. Ar pirkinių krepšelyje kartais nebūna prekių, kurių pakuotės kaina yra tokia pati ar net didesnė nei pačios prekės? Malonu pirkti gražiai supakuotą ir patraukliai pateiktą prekę, lygiai taip pat malonu ir į šiuolaikinės architektūros bokštą įlipti.
Bokšte nėra tarpinių apžvalgos aikštelių, todėl geriau nugalėti aukščio baimę ir pasiekti viršų. Tuo labiau, kad lipant į šį bokštą ta baimė ne taip jau ir jaučiasi. O nuo viršaus atsiveria vaizdas į aplinkui plytinčias lygumas. Sako, giedrą dieną net ir Radviliškis matosi.
Regioninį parką reikia pagirti už gražiai sutvarkytą aplinką: įrengtą automobilių aikštelę, pastatytus tualetus, naujai išklotus takelius su suoliukais ir sustatytus informacinius stendus bei rodykles.
Naujas, beveik kilometro ilgio takelis nutiestas ir iki Kudinų piliakalnio (Šiaulės kalno). Pasak žmonių, ant piliakalnio kadaise garsi pilis stovėjo, o padavimas teigia, kad netoliese kaimas buvo su varpine ir bažnyčia, kol vieną kartą vėjas smėliu visko neužnešė. Po vienu kalnu varpinė liko smėliu užpustyta, po kitu – bažnyčia. Matyt, todėl ant Šiaulės kalno ir dabar kryžius stovi.
Šiaulės žemėje ir daugiau lankytinų objektų yra, o juos apžiūrėti galima tiek mašina, tiek dviračiu važiuojant. Dviratininkams specialiai maršrutas sudarytas, kuris ir pro Šiaulės apžvalgos bokštą veda.