Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
Praeitų metų rudenį Pavilnių regioniniame parke prie Rokantiškių piliavietės buvo pristatytas Strielčiukų pėsčiųjų takas. Įrengtas jis Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijai bendradarbiaujant su UAB KPMG Baltic savanoriais. Tąkart renginyje dalyvavo ir patys strielčiukai – šalia stovėjusią pilį saugoję sargai, kurių vardu ir pavadintas takas.
Medinė pilis, buvusi viena seniausių ir gražiausių, ant čia esančios stačiašlaitės kalvos buvo pastatyta XII a, o pastatė ją Traidenio brolis kunigaikštis Alšis. XVI a. pilis buvo parduota Bonai Sforcai, po to Goštautams, Pacams, o sekančiame amžiuje karo su Maskvos kunigaikštyste metu ji buvo sudeginta ir nebeatstatyta. Kasinėjant rastos plytos, čerpės, kokliai, o pagal šiuos radinius sprendžiama, kad čia pilies rūmai stovėjo. Apie archiologinius tyrinėjimus ir radinius rašoma piliavietėje įrengtame informaciniame stende.
Ko nedomina archeologija ir istorija, gali pasigėrėti nuo sutvarkyto piliakalnio atsiveriančiais Naujosios Vilnios vaizdais.
Iš pietvakarių piliavietę supa Strielčikų miškas, po kurį šįkart ir išsiruošėme pasivaikščioti. Pažintiniu šio tako nepavadinsi, jame nėra informacinių stendų ar šiaip įdomių objektų, o ir pakrikštytas jis „Strielčikų žygtakiu”. Iš karto į miško tankmę neriantis takas yra puiki vieta pasivaikščiojimams karštomis vasaros dienomis, nes pro tankias medžių lajas saulė vos vos prasiskverbia.
Nuėjus apie pusę kelio Strielčiukų žygtakis šakojasi – į dešinę pasuksi, 2,5 km ilgio taką įveiksi, tiesiai eisi – 3,5 km nupėdinsi. Kadangi trumpesnį maršrutą rinkomės pernai, dabar žygiuojame ilgesniuoju. Natūralaus grunto miško takas po kurio laiko nusileidžia žemyn, kur prieš akis atsiveria lubinų žieduose paskendusi pieva.
Visas Strielčiukų žygtakis aiškus ir sužymėtas baltomis-mėlynomis juostelėmis ant medžių kamienų, bet priėjus šią vietą – sudvejojame. Ženklai sako, kad reikia sukti į kairę, kur per aukštą ir nenupjautą žolę veda vos pramintas takelis, bet nenorėdami tuo patikėti – laikomės kairiau vedančio keliuko. Neaptikę paženklintų medžių grįžom atgal ir bridom per rasotą aukštą žolę, kol pasiekėm nupjautą pievą.
Ten dar vienas orientacinis uždavinys – pievoje ant stulpo matosi tako ženklinimas, bet ties juo į miško tankmę takelio nėra. Susiprotėję einame iki pievos pakraščio, kur veda keliukas, tas pats, kuriuo mes šiek tiek ėjom nusileidę nuo kalno, netikėdami, kad reikia sukti kairėn. Organizatoriams reikėtų pakoreguoti maršrutą, nukreipiant jį keliuku, nes vasaros metu braidyti po aukštą, rasotą ir gal net erkių pilną žolę, nesmagu. Būtų taip ir kur kas aiškiau. O gal toks ir buvo sumanymas, nes čia gi žygtakis, o ne pėsčiųjų takas?
Keliaujant toliau pasigirsta pravažiuojančio traukinio garsas – takas eina visai šalia pat geležinkelio bėgių.
Neužilgo pasirodo ir Rokantiškių piliavietės kalnas. Pasivaikščiojimas baigtas. Surasti Rokantiškių poilsiavietę nesunku – reikia važiuoti Batoro gatve beveik iki pat Naujosios Vilnios, kol pravažiuosite pro geležinkeliu tiltu. Iš karto už jo dešinėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, nuo kurios veda takas link Rokantiškių piliavietės.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 spalio 13d.
Pažintiniai takai
Net ir užlipus į Čepkelių raisto apžvalgos bokštelį vandens pelkėje beveik nesimato. Rudenį jis būna nuslūgęs ir pelkė tampa tarsi nepanaši į save. Visgi priėjus pelkės pakraštį nesunku įsitikinti, jog visas paviršius liūliuoja. Gal todėl pelkės ir buvo vadinamos liūnais, tačiau ši, didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, vadinama raistu. Čepkelių raistu, nes einant jos paviršiumi taip ir […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 rugsėjo 24d.
Pažintiniai takai
Gerbiu Žemaitijos nacionalinį parką už tai, kad kiekvieno tako ar maršruto nevadina pažintiniu taku. Nepasidavė populizmui kaip kai kurios kitos organizacijos. Būtent todėl važiuoju į minėtoje saugomoje teritorijoje įrengtą Ilgio ežero pėsčiųjų trasą ir suprantu, kad ten manęs niekas už rankos nevedžios ir nieko nerodys (turiu omeny pažymėtus objektus ir informacinius stendus prie jų). Ko […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 20d.
Pažintiniai takai
Įdomi patirtis – į pažintinį taką plaukti valtimi ar vandens dviračiu. Kito kelio nėra, nes tas takas – saloje. Negirdėjot? Nieko keisto, Žemaitijos nacionalinis parkas šios vietos labai nereklamuoja dėl ten aptinkamų retų ir saugomų rūšių, tačiau tų, kurie ten nukeliauja, neišveja. Tas ežeras vadinasi Plateliai, o viena iš septynių jame esančių salų, kurioje įrengtas […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 16d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Maloniai nustebino Kuršėnai, kai prieš kelis metus užsukęs į šį miestą pamačiau naują per Ventos upę nutiestą pėsčiųjų tiltą ir sutvarkytą pakrantę. 262 metrų ilgio tiltas, pastatytas 2020 metais, sujungė centrinę miesto dalį su Kuršėnų dvaru. Tai kur kas daugiau nei tik inžinerinis statinys, leidžiantis patekti į kitą krantą. Išmanieji suoliukai, meno zona, gėlynai su […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 rugsėjo 8d.
Pažintiniai takai
Skaitau išplatintą spaudos pranešimą apie Pietų Lietuvos gamtos stebuklą – ypatingą pelkę Veisiejuose. Nieko keisto, Lazdijų kraštas yra išties ežeringas, tad ir pelkių yra, tačiau Veisiejai man asocijuojasi tik su ežerais. Kad Veisiejuose yra pelkė ir kad į tą pelkę veda pažintinis takas – man yra naujiena. Nusprendžiu pasidomėti. Puikiai suprantu, kad publikacijoje už pinigus […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 5d.
Miestai ir miesteliai
Ketvirto dešimtuko piliakalnių sąrašo pradžia paskirta Žemaitijos piliakalniams. Kadangi net keli jų yra visai netoli Kaunas – Klaipėda autostrados, gaunasi visai neblogas piliakalnių maršrutas pakeliui link jūros. Nuo šio ketverto ir pradedu. Pagrybio piliakalnis Jis visai netoli autostrados. Važiuojant link Kaltinėnų kelias leidžiasi žemyn ir dešinėje pusėje nusidriekia ilgi laiptai į kalvą. Tai ir yra […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 3d.
Apžvalgos bokštai
Rambyno regioniniame parke yra net 5 apžvalgos bokštai – 4 dvyniai ir vienas pagrandukas. Nei aukščiu, nei išskirtine architektūra jie nepasižymi, tačiau saviti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio vaizdai čia garantuoti. Verta pridurti, jog iš jų galima ne tik Nemuną ar jo senvages pamatyti, bet ir Sovietsku perkrikštytą Tilžę įžiūrėti. Taip jau yra, kad plačiausią panoramą atveria […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugpjūčio 28d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Kai prieš porą savaičių važiavau į Trakus aiškintis ar Trakai pasiruošę konkuruoti dėl turistų su Elektrėnais, daug to paties autobuso keleivių tęsė kelionę į Birštoną. Ir aš jiems to Birštono taip supavydėjau, kad tiesiog naktimis nemiegojau ir štai aš vėl „Kautros“ autobuse, šį kartą ir aš riedu Birštono link! Birštonas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas […]
Elė Pranaitytė
7 min. skaitymo