Neatrastas Kadagių slėnio grožis

Yra tokių vietovių, kurios dėl atokumo ar buvimo toliau nuo pagrindinių kelių lieka nepažintos. Jei Vilniaus regione nepažintu kraštu galima vadinti Šalčininkų apylinkes, tai prie Kauno tokios vietos yra kairiajame Kauno marių krante. Gal kada pro ten ir važiavau, bet laiko bent kiek susipažinti su tomis vietomis ir po jas pasižvalgyti neradau. Kaip taisyklė tokios neatrastos vietos labiausiai ir traukia. Taigi, pradedam pažintį su Kauno marių regioniniu parku, kurio vienas labiausiai išgirtų, išreklamuotų, lankytojų įvertintų ir net vestuvininkų pamėgtų lankytinų objektų yra Kadagių slėnis.

Ten, kur prieš įtekėdamas į Kauno marias Nemunas daro vingį, kairiajame jo krante prie Arlaviškių gyvenvietės yra kadagiais apaugęs šlaitas. Nuo pat šlaito viršaus iki vandens veši kadagynai, kurie čia savaime auga jau gerą šimtmetį. Kadagynas buvo dar didesnis, bet įrengus Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną dalis kadagyno buvo apsemtas. Taip laikui bėgant susiformavo visas kadagių slėnis, kuris dėl šios teritorijos gamtinės įvairovės yra saugomas Arlaviškių botaninio draustinio. Kadaise aplinkinėse šlaitų pievose buvo ganyklos ir augo pavieniai kadagiai, bet silpnėjant šiai ūkinei veiklai kadagiai sužėlė visu savo grožiu paversdami šią vietą tikru Alpes primenančiu kampeliu. O klesti ir gražėja šis gamtos kampelis ne be žmogaus pagalbos. Kadagynai paprastai auga nederlingose žemėse, todėl čia, kur žemė pakankamai derlinga, pasodinti ir savaime augantys medžiai ir krūmai kadagius greitai užgožia, todėl tenka nuolat juos kirsti.

Kadagių slėnio viršuje ant skardžio krašto vingiuoja medinis takelis su turėklais – tai Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas. Įrengtas 2010 metais jis sulaukė didelio susidomėjimo, o prieš tris metus EDEN (European Desintations of Excellence – Patraukliausios Europos vietovės) projekto komisija jį pripažino kaip vieną iš labiausiai turizmui pritaikytų vietovių. Ir ne tik turizmui, nes gražūs gamtos vaizdai čia pritraukia atminčiai įsiamžinti norinčius jaunavedžius.

Pažintinis takas nuo Kauno nutolęs apie 25 km, o rasti jį galima važiuojant pro Vaišvydavą iki Viršužiglio ir ten pasukus link Arlaviškių svarbu nepravažiuoti nedidelio posūkio į dešinę, prie kurio stovi nelabai pastebima (pastebima, kai žinai) nuoroda. Siauras keliukas baigiasi automobilių stovėjimo aikštelėje, kur vietos visiems norintiems ne visada užtenka.

Pati įspūdingiausia – pirmoji tako dalis, kuri veda lentelėmis iškaltu taku su turėklais. Įrengtos apžvalgos aikštelės su suoliukais, stovi informaciniai stendai, yra ir pavėsinių. Ši tako dalis draugiška tiek žmonėms su negalia, tiek mamoms su vežimėliais, o vienintelis trikdis gali būti tik blogas oras ar lankytojų gausa.

Vos už kelių dešimčių metrų nuo pažintinio tako pradžios atsiveria nuostabi panorama į Nemuną slėnį. Kadagiais apaugęs šlaitas, kurio pačiomis viršūnėmis veda šis takas, apačioje tekanti upė bei toli horizonte su dangumi susiliejantys miškai ir laukai sukuria nepakartojamą vaizdą, kuris mums, lygumų gyventojams, atrodo ne tik įspūdingas, bet ir kiek egzotiškas.

Einant tarsi medžių lajų taku, kai kadagių ar kitų medžių viršūnės lieka po kojomis. Ką tik matytą gamtos paveikslą keičia dar gražesnis, informaciniai stendai lieka antrame plane. Arlaviškių pažintinis takas ne žinioms pagilinti, šis takas akims paganyti. Čia tikrai negėda atsivežti net ir užsienio svečius, kuriems, tikėta, ši vieta paliktų didesnį įspūdį nei pasivaikščiojimas po Laisvės alėją.

Virš šaltiniuotų šlaitų, šlaituose „kabančių” pelkių ir stačių atodangų vedantis takas siekia Ronakalnį, legendomis apipintą kalvą, kurios šlaituose po lietaus prasidedančias nuošliaužas sugretina su čia nukankinto jaunuolio žaizdomis. Moksliškai, tai geologinis darinys, savo forma primenantis amfiteatro pavidalo įdubą žemėje.

Po puskilometrio pasibaigęs medinis takas stačiais laiptais leidžiasi žemyn, kur šalia į Nemuną įtekančio upelio galima prieiti prie vandens. Galima rinktis – tuo pačiu taku besigrožint vaizdais grįžti atgal, ar tęsti kelionę natūraliu miško takeliu. Jis pakilęs iš daubos ir vingiuodamas mišku vėl įsikerta į medinį taką. Nuėjome 1,7km, nors oficialiai rašoma, kad bendras Arlaviškių botaninio draustinio pažintinio tako ilgis – 1,3km. Unikalus jis ne tuo, kokio ilgio yra, o tuo, kokius vaizdus ir įspūdžius padovanoja.