1000 laiptelių takas per Gegrėnų piliakalnius

Vingiuotais ir kalvotais keliais važiuoju per Žemaitiją, kol pasirodo Gegrėnų gyvenvietės ženklas. Gyvenvietė sena, labai sena. 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Gegrė. Ko gero tai pirmasis rašytinis Gegrėnų paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Jei minima pilis, buvo ir gyvenvietė, vadinasi, čia stūkso ir piliakalnis. Tyrimus atlikusių archeologų išvada sako, kad yra du piliakalniai abipus bevardžio upelio. Greta vieno jų 1 ha plote būta papėdės gyvenvietės. Tą liudija rastos lipdytos keramikos liekanos bei apdegę akmenys.

Tai ištisas Gegrėnų archeologinis kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, senovės gyvenvietė ir kapinynas, saugantys informaciją apie gyvenimą I tūkstantmetyje. Manoma, kad Gegrėnų piliakalniuose stovėjusi kuršių Ceklio žemės pilis Gegrė buvo pilių apygardos pagrindinė pilis. Gegrėnų pilių apygardai, vienai svarbiausių centrinėje Ceklio žemės dalyje, priklausė trys Pučkorių ir kiti aplinkiniai piliakalniai. Iki šių dienų išlikusių piliakalnių grupės rodo Ceklio žemėje buvus 10-11 pilių apygardų.

Visa ši informacija skamba kaip sausi istoriniai faktai, tačiau užkopus ant piliakalnių ir skaitant informacinius stendus įspūdis kur kas stipresnis. Važiuojant per Gegrėnų gyvenvietę šalia kelio yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo jos ir prasideda Gegrėnų piliakalnių takas su informacija apie šią vietovę. Faktų ir skaičių kupini informaciniai stendai nėra labai įtraukūs, bet nuo piliakalnių atsiveriantys Žemaitijos toliai daro įspūdį.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės šiek tiek paėjęs taku randu laiptelius. Jų viršuje, dešinėje pusėje, plyti pieva, o per ją link kapinyno veda takas. Šiame lauke ariant dirvą buvo rasti archeologiniai dirbiniai, dabar teritorija dirvonuojama. Nepatingiu nueiti iki informacinio stendo. Jame šiek tiek faktų, datų ir paveiksliukų, o štai banguojantis Žemaitijos kraštovaizdis priverčia sustoti ir apsižvalgyti. Iš Rytų Lietuvos atvykusioms akims šis vaizdas neįprastas, mielas.

Grįžtu atgal, kadangi ši maršruto dalis nėra žiedinė. Ėjimas ratu prasideda tik dabar. Kairiau aukštyn veda neilgi laipteliai. Tai Gegrėnų II piliakalnis, tačiau vos užlipęs vėl pasileidžiu žemyn. Ten kreipia maršruto ženklinimas. Upelio slėnio terasoje yra dar vienas Gegrėnų kapinynas, o už jų laukia ilgas kopimas į viršų. Laiptelių neskaičiuoju, bet jų daug. Nuo viršaus pro medžių tarpus matosi Gegrėnų sodybų stogai. Nesunku suprasti, kodėl ši vietovė buvo pasirinkta svarbios pilies statybai – čia ir reljefas dėkingas gynybai ir matomumas geras, kad laiku būtų galima pastebėti priešą ir pasiruošti gintis.

Tikri amerikietiški kalneliai yra Gegrėnų piliakalnių takas. Tenka lipti aukštyn ir vėl leistis žemyn. Laiptelius keičia gruntinis takas, kuris vienoje vietoje stipriai susiaurėja. Kai kur reikia eiti tiesiog taku per pievą. Prie Gegrėnų I piliakalnio esanti atkarpa netgi atrodo gūdi, vedanti medžiais apaugusiu nestačiu šlaitu. Visgi ta įvairovė negąsdina. Piliakalnių kompleksas pritaikytas lankymui neišpjaunant visų čia augančių medžių, nepaliekant plikų šlaitų kaip ant Gedinimo kalno.

Praėjęs miškingą atkarpą priekyje vėl pamatau laiptelius. Šį kartą žemyn, šį kartą lengviau. Kažkur netoliese turėtų būti Gegrėnų senovės gyvenvietė, bet link jos pažintinis takas neveda. Per tiltelį maršrutas kreipia į kitą upelio pusę ir ten išbaidau draugijos nepageidaujančias stirnas. Žiedu einantis Gegrėnų piliakalnių takas vėl kopia į Gegrėnų II piliakalnį. Pastarasis yra didesnis už I-ąjį. Didesnis ir jaunesnis, kadangi išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į I-ąjį ir tada buvo įrengtas II-asis, didesnis ir geriau apsaugotas piliakalnis.

Kaip ir dauguma piliakalnių, šie taip pat apipinti legendomis. Vienos jų kalba apie viršuje stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, kitos pasakoja apie iš kalno kylančius garus ar jame buvusią druską. Ką jau ką, bet legendas žemaičiai tikrai moka pasakoti. Stovėdamas dar kartą nužvelgiu išraiškingo reljefo gamtos kampelį , per kurį veda 1,6 kilometro ilgio pažintinis takas. Neilgas, priverčiantis sušilti dėl savo stačių įkalnių ir nuokalnių. Kiek reikėjo lipti aukštyn ir leistis žemyn. Neskaičiavau, tačiau gal kokio 1000 laiptelių takas.