Šviečia naktį, šviečia dieną: Your Great Escape Elektrėnuose.

Pastaruoju metu man teko rimtai savimi susirūpinti, nes žmonės ėmė mane stabdyti tiesiog gatvėje ir klausinėti, kodėl nebekliauju. Kokia trumpa ta žmogiškoji atmintis! Pandemija nuėjo į antrąjį planą ir žmonės pamiršo, kad dar ne taip seniai ne tai kad į užsienį, bet į gretimą savivaldybę išvažiuoti nebuvo galima. Bet Redakcija visada atsižvelgia į konstruktyvią kritiką ir štai Kūtvėla kyla į pirmąją 2024-ųjų metų komandiruotę ir ne vieną, o su Ursulijumi Lepečkojausku! 

Jeigu pakelti užpakalį nuo sofos pasirodė visiškai misija įmanoma net ir spaudžiant sausio minusui, tai atgal užpakalį ant sofos padėti liepė piniginė. Net ir mažiausias pirstelėjimas -tai jau atsiprašau Gerbiamo Skaitytojo- yra dviženklė eurų sumą. Su Vilniaus atlyginimu aš Vienoje jaučiausi visai komfortabiliai, bet žiūrint viešbučių kainas Kaune ar Jonavoje man ten norisi nuvažiuoti ir turizmo korifėjams pamatuoti temperatūrą. Mano informatoriai pranešė (Kūtvėla visur turi savo agentų), kad šiemet Adventuro turizmo parodoje nedalyvaus kaip minimum viena, o gal ir dvi savivaldybės. Sakė- brangu, o naudos mažai. Kur jums bus naudos, jeigu turizmo informacijos centrai ar ne pusę metų savaitgaliais nedirba.  

Ir čia į pasaulinę turizmo sceną įžengia Elektrėnai su savo Your Great Escape. Šiaip jie visada buvo mano kelionių radare, bet pasipylė traukiniai į Rygą, ledo festivaliai Lietuvos dvaruose ir kitos žemiškosios pagundos, atitolinančios mus nuo dvasingo kelio pas savo Kūrėją. Bet beneršiant po Elektrėnų turizmo informacijos centro puslapį akis ėmė ir užkliuvo už „Your Great Escape“, tai kur jau čia paleisi tokią lydeką.

Vienas iš akivaizdžių privalumų yra nebrangus tarpmiestinis susisiekimas autobusu su Elektrėnais. Atsižvelgiant į šviesųjį/tamsųjį paros metą ir Elektrėnų turizmo informacijos centro darbo laiką, renkuosi TOKS Neo liniją. Esu jau anksčiau važiavusi šios markės autobusais, man patiko. Juose yra elektros lizdai, nemokams wi-fi, sėdimos vietos suprojektuotos su didesniais tarpais ir išdėstytos šachmatine tvarka, galima už bilietą atsiskaityti banko kortele. Vilnius-Kryžkalnis-Klaipėda, iki Elektrėnų 40 minučių ir bilietas kainuoja 4,50 EUR.

Manote, čiki piki ir viskas padaryta? Mūsų autobusas vėluoja. Lauke minus dvidešimt du laipsniai šalčio, o mes laukiam. Gerai, kad Kūtvėla turi galvą ant pečių, o ne kalafiorą, tai apsirengiau sluoksniais, netgi riešines ir dvigubas pirštines užsimoviau, veidą gausiai ištepiau nuo šalčio saugančiu kremu, o į kuprinę įsidėjau termosą su karšta arbata. Keliauti Lietuvoje jau darosi ekstremali pramoga. Pagaliau atvyksta mūsų autobusas, lipame visi aštuoni keleiviai. Pasirodo, autobuso durys buvo prišalusios. Šiandien mačiau daug eismo nesklandumų, viduryje gatvės sustojusių mašinų su įjungtomis avarinėmis lempomis, kai kuriuose tarpmiestiniuose autobusuose neveikė šildymas.

Elektrėnai yra vienas jauniausių Lietuvos miestų. Pramoninis vietovardis gimė 1962 m., nes miestas tada kūrėsi aplink šiluminę jėgainę. Jai aušinti buvo skurtos Elektrėnų marios, mainais pasiglemžusios kelis kaimus. Dabar Elektrėnams priklausančių kapinių mauzoliejinėje koplyčioje ilsisi didikų de Raesų ir Broel- Pliaterių palaikai. Šios giminės buvo susijusios vedybiniais ryšiais ir valdė netolimą Abromiškių dvarą.

Netikėtas atradimas- Elektrėnų eglutė. Dar nebuvo normaliai įšvitę, tai eglutės apšvietimas matėsi. Ieškau turizmo informacijos centro, nes reikia įsigyti Elektrėnų „Surink Lietuvą“ magnetuką. Kažkaip nemaloniai nustebino, kad turizmo informacijos centras tiesiog užima erdvę bendrame koridoriuje, lyg koks devintos eilės pusbrolis priimtas pagyventi kol apsiženys, kuris dar ir valgo skolon. Nesolidu kažkaip. Kita vertus, gal turinys svarbiau už įpakavimą? Kaip jūs galvojate? Turizmo informacijos centre nieko nėra. Pasiblaškau po biblioteką, nutrepsiu į antrą aukštą ir atsimušu į užrakintas duris, skambinu nurodytu telefonu- tyla gera byla, panele Kūtvėla. Na, galvoju, arba prie tokio minuso nereikia eiti į darbą arba tas Your Great Escape čia realiai ir yra dingimas iš vietos. Laimei, pasirodo labai maloni moteris, ne iš turizmo informacijos centro, bet turinti mano kovetinamą priėjimą prie magnetukų, taip kad misija įvykdyta. O iš turizmo informacijos centro naudos kol kas tik galimybė pasinaudoti tvarkingu tualetu. 

Skulptūrų parkas įkurtas 2001 m. tautodailininkės Vandos Umbrasienės iniciatyva užlietiems kaimams atminti. 

Pirmoji ledo arena įkurta 1976 m. Čia savo karjerą pradėjo daug mūsų žymių ledo ritulininkų, iš kurių net ir asportiška Kūtvėla žino Darių Kasparaitį ir Dainių Zubrų. Šiandien Elektrėnų ledo arena yra paskelbta nacionalinės svarbos objektu. Čia yra įkurtas ir ledo ritulio muziejus. Jo darbo laikas yra didesnė paslaptis, nei Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas, bet užtat vietoj muziejaus darbo laiko ledo arenos tinklalpyje radau skelbimą, kad atsilaisvino vieta manikiūrui/pedikiūrui ledo arenoje, kreiptis nurodytu telefonu į Editą. Na, nusidildini nagus, kad į pačiūžas tilptų, viskas logiška.

Kalbant apie pačiūžas, gūdžiais mokykliniais laikais esu čia buvusi su klase. Užšniūravo mums pačiūžas ir paleido ant ledo. Aš, žinoma, skaudžiai griuvau ant ledo ir gavau kojos traumą iš serijos „bumpt-greitukė-kojos įtvaras-mama neverk“. Dabar jau klasės auklėtoja turbūt išlėktų iš dabro su vilko bilietu už tokią klasės išvyką. Nuo to laiko aš į dailiojo čiuožimo renginius negaliu be validolio už abiejų žandų žiūrėti.

Iš gyvos dvasios ledo arenoje tik manikiūrininkė. Šios profesijos atstovės yra darbščiausios pasaulyje! Ieškau įėjimo į ledo ritulio muziejų, bet atrodo, kad jis užrakintas. Gaila, Ursulijus Lepečkojauskas taip norėjo prisiliesti prie Kasparaičio ar Zubraus ledo ritulio lazdos, čia gi relikvija beveik kaip Likimo ietis! Prisėdu ant tokios leisgyvės baro kėdės ir pasistiprinu karšta arbata iš termoso. Tuo pačiu išsitepu veidą kremu nuo šalčio, kuris kurpinėje taip pats sušalo, kad nebenorėjo išlįsti iš tūtelės.

Nuotaika kiek pagerėja priėjus Elektrėnų marias. Koks grožis jos yra užšąlusios žiemą! Tiesiog impresionisto dailininko svajonė. Elektrėnų paplūdinio pontoninė prieplauka atrodo labai įspūdingai baltame fone, o kabantis tiltas lakesnės fantazijos žmogų nuskraidina į Brukliną Niujorke. 

Dairiausi nebrangios vietos pavalgyti ir akis užkliuvo už vietinės profesinės mokyklos valgyklos, bet ji pasirodė uždaryta remontui. Jau reikia trūksta plyšta kažkur eiti šildytis, tai vėl einu turizmo informacijos centro link. Ten mačiau tokią mielą sofutę, ant kurios galima ir peržiemoti. Staigmena- yra ir darbuotoja poste. Tai teiraujuosi, kur čia galima pavalgyti (visos pagirtos Elektrėnų maitinimo įstaigos darbo dieną atsidaro nuo vienuoliktos, čia jums ne Vilnius) ir koks yra ledo ritulio muziejaus darbo laikas. Ale pasitaikyk kaip aklai vištai grūdas- įėjimas į muziejų yra pro baro terasą ledo arenoje, o bistro atsidaro už dvidešimties minučių.

Patamsyje sustatyti stendai su trofėjais ir yra garsusis Elektrėnų ledo ritulio muziejus. Šeši stendai per pus padalinti siena su spyna yra oficialiais keisčiausias mano aplankytas muziejus tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos ribų. Sklinda gandas, kad Kazlų Rūdoje yra miško muziejus, kuriame galima pamatyti žvėrių kakučių, tai jeigu pavyks apsilankyti, žinoma, Kazlų Rūda nustums Elektrėnus į antrą vietą, bet kol kas jie- absoliutus lyderis labiausiai nuviliančių muziejų sąraše. Negi negalima šios pramogos įvardinti kaip „stendai su ledo ritulio atributika“? Kodėl turistai „paliekami ant ledo“?

„Paragauk pats“ yra bistro akis užkliūva už žuvies kepsnelių su bulyvtėmis ir salotomis. Neapsirikau, labai skanu buvo, ir švelnus padažas labai patiko. Paskutinį kartą gruzdintą žuvį su bulvytėmis valgiau Dubline gerokai prieš pandemiją. 

Aktyvaus poilsio prie Elektrėnų marių vieta „Vaikų pasaulis“ yra kažkas palaidota po daug sniego, sunku ką gero ar blogo pasakyti. Bet minčių kyla įvairių- kokie visgi Elektrėnai yra priklausomi nuo sezono! O man dabar norisi čia atvažiuoti vasarą, pamatyti viską kontrasto principu. Čia turėtų būti gražu šiltuoju metų laiku, nes pats miestas gražiai prižiūrėtas, geros promenados, strategiškai pavalyta kur daugiau žmonių vaikšto, daug šiukšlinių ir suoliukų, geros kokybės autobusų stotelės. Jaučiasi tvirta šeimininko ranka. 

Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia pastatyta 1996 m. Ši modernios architektūros bažnyčia yra tapusi Elektrėnų simboliu. Dar 1988 m. buvo renkami parašai dėl parapijos steigimo ir bažnyčios statybų, nes miestas buvo statomas ant socializmo ir ateizmo idėjų, neva tai nuvesiančių darbo žmogų į šviesų rytojų, todėl tikėjimą išlaikę žmonės melstis vykdavo į aplinkines vietas. Steigiant naują religinę bendruomenę, reikėjo rašyti du pareiškimus rusų kalba: vieną Trakų vykdomajam komitetui, ir vieną Maskvai. Prašymas buvo patenkintas, bet iki žodžio tapimo kūnu dar laukė ilgas kelias.

Pirmos Mišios dar nesant bažnyčiai, bet jau legaliai susikūrus religinei bendruomenei, buvo paaukotos tuometinėje valgykloje, kur šiandien įsikūręs Elektrėnų turizmo informacijos centras.

Henriko Kęstučio Šilgalio suprojektuotos bažnyčios pamatuose yra atminties kapsulė su dedikacija Marijai Kankinių Karalienei. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir po jo sekusio sovietinio teroro netekome apie milijono savo tautiečių, kuriems likimas nepagailėjo karčios tremtinio duonos. Darbų vykdymui konsultavo JAV gyvenantis dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas (emigravo į JAV 1951 m., įsteigė bažnytinio meno studiją, po Nepriklausomybės lankėsi Lietuvoje, gyveno Vilniuje iki savo mirties 1997 m. Dailininko kūrybos nuopelnai dideli: Pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medalis ir Garbės diplomas (1937). Gedimino 4 laipsnio ordinas, Prancūzijos Garbės legiono 4 laipsnio ordinas (abu 1938). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993).

Bažnyčios monumentalumas ir originali architektūra man padarė didelį įspūdį. Gaila, vidun patekti nepavyko. Žinoma, kas laikys tokį tūrį atidarytą ne Mišių metu žiemą, juk šildymo sąskaitos baisios. 

Ieškau Elektrėnų kapinių su didikų mauzoliejumi. Google Maps tokiame šaltyje visai durni, laimei, koplyčia matosi iš tolo, reikia tik eiti ir vilties nenustoti. Koplyčia irgi gerai prižiūrėta, miela malonu, kad istorinis paveldas neapleistas. Įdomu, ar iš šių didikų yra gyvų palikuonių šiandien?

Iki Elektrėnų autobusų stoties tenka ilgokai paeiti, bet ne bėda-šaligatviai švariai nuvalyti. Ir autobusų stoties Elektrėnai neturi, yra tik dvi laukimo stotelės su Vilniaus ir Kauno kryptimis. Na, Vilnius turi autobusų stotį, aš šiandien ten pusę valandos praleidau ir turiu pasakyti, kad kažkaip Elektrėnų variantas man labiau patinka. Turiu devynis eurus kišenėje, turėtų užtekti bilietui iki Vilniaus. Internete pasižiūriu tvarkaraščius, tai artimiausiam reisui bilietai internetu neparduodami, todėl net ir apytikslės kainos nėra. Kiek neramu, juk ne visuose autobusuose galima atsiskaityti kortele. Autobusas atvažiuoja už maždaug dvidešimties minučių, reisą vykdo Kautra Plius nuo pajūrio, tai žmonių važiuoja daug; iš manęs paima 5,20 EUR. Vilniuje dar patenkame į baisiausią kamštį, nes kažkur avarija. Temperatūra lauke tik minus penkiolika, bet jaučiasi dar šalčiau negu buvo minus dvidešimt du. 

Pagaliau namie. Karštas dušas, kava, palaima.

Kelionės į Elektrėnus išlaidos:

• autobusas Vilnius-Elektrėnai-Vilnius 9,70 EUR
• pietūs 11,50 EUR (maistas 6,50 EUR)
• magnetukai 4, 00 EUR (2 vnt)

Viso: 20,20 EUR

Užsižymiu varnelę, kad reikia į Elektrėnus dabar atvažiuoti vasarą. O jūs esate buvę Elektrėnuose?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Elektrik