Ramūnas Šukauskas
2 min. skaitymo
Anykščiai lankytinomis vietomis turtingi, o norint viską aplankyti ir poros dienų bus mažai. Norint aplankyti pačias populiariausias vietas gali tekti ir eilėje pastovėti, ir palikus automobilį gerokai paėjėti, tačiau yra ir mažai žinomų vietų, kurios nublankusios Anykščių garsenybių šešėlyje negali pasigirti dideliais turistų srautais. Viena tokia vieta yra Troškūnuose. Anksčiau išgirdus Troškūnų pavadinimą kildavo asociacijos su siauruoju geležinkeliu, kuriuo kursuojantis „siaurukas” atvažiuoja iki Troškūnų. Dabar gi jau žinau, kad be siauruko geležinkelio stoties Troškūnai turi ir pažintinį taką, kuris prasidėjęs prie Troškūnų girininkijos veda per Troškūnų mišką.
Į taką nukreipiančių ženklų Troškūnuose nėra, todėl privažiavus miestelio kapines reikia sukti link Troškūnų girininkijos. Visus, pasirinkusius teisingą kelią, pasitiks šernas su mėlynais batais.
Už kelių šimtų metrų pasirodo gražiai sutvarkyta teritorija su erdvia automobilių stovėjimo aikštele. Čia įkurtas Arboretumas su skulptūrų parku, o už jų Troškūnų girininkijos teritorijoje veikia Miško muziejus. Prie girininkijos pastatų kitapus kelio prasidedantis miško pažintinis takas Troškūnuose yra tarsi Arboretumo ir Miško muziejaus ekspozicijos tęsinys, tačiau šį kartą laiko viskam nepakaks, todėl apsiribosim pažintiniu taku. Stenduose jis vadinamas tiesiog rekreaciniu miško taku. Būtų pakakę pavadinti Troškūnų miško pažintiniu taku ar kokiu kitokiu vardu ir būtų turėjęs jis savo pavadinimą, taip ir paieškoje surasti lengviau, ir įsiminti lengviau. Pavadinimas yra smulkmena, bet svarbi smulkmena.
Pažintiniame take daug gamtos – per mišką veda ant natūralios miško dangos suformuotas takas, kuriame per drėgnas vietas nutiesti mediniai tilteliai ir liepteliai. Prie takelio įtaisyti mediniai suoliukai bei mediniai informaciniai stendai, kurie supažindina su medžiais. Tiksliau, ne su atskirais medžiais, o su ištisais jų kvartalais.
Jei daug pažintinių takų vingiuoja sengirėmis ir brandžiais miškais, kur dažnai galima ir natūralias miško buveines aptikti, tai čia gamta kitokia. Einam ir stebim kaip atrodo žmogaus rankomis sodintų skirtingų medžių atskiri kvartalai.
Šis garbaus amžiaus paprastasis ąžuolas nusipelnė atskiro dėmesio.
Maždaug nuo pusės miško takas Troškūnuose baigia vingiuoti ir išsitiesina, kur tiesiosios gale įrengta poilsiavietė su pavėsine. Mišku sklindantis garsas išduoda, kad ji užima. Stovyklauti leidžia tik stovyklavietėje degantis laužas, nes drėgname miške nuo uodų kitaip neapsigint.
Stovyklavietė įrengta prie pat kelio, todėl kas nenori atgal eiti tuo pačiu taku pradinį pažintinio taką gali pasiekti žygiuodami keliu. Miško takas Troškūnuose neilgas, į vieną pusę – 1,1 km.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 spalio 13d.
Pažintiniai takai
Net ir užlipus į Čepkelių raisto apžvalgos bokštelį vandens pelkėje beveik nesimato. Rudenį jis būna nuslūgęs ir pelkė tampa tarsi nepanaši į save. Visgi priėjus pelkės pakraštį nesunku įsitikinti, jog visas paviršius liūliuoja. Gal todėl pelkės ir buvo vadinamos liūnais, tačiau ši, didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, vadinama raistu. Čepkelių raistu, nes einant jos paviršiumi taip ir […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 rugsėjo 24d.
Pažintiniai takai
Gerbiu Žemaitijos nacionalinį parką už tai, kad kiekvieno tako ar maršruto nevadina pažintiniu taku. Nepasidavė populizmui kaip kai kurios kitos organizacijos. Būtent todėl važiuoju į minėtoje saugomoje teritorijoje įrengtą Ilgio ežero pėsčiųjų trasą ir suprantu, kad ten manęs niekas už rankos nevedžios ir nieko nerodys (turiu omeny pažymėtus objektus ir informacinius stendus prie jų). Ko […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 20d.
Pažintiniai takai
Įdomi patirtis – į pažintinį taką plaukti valtimi ar vandens dviračiu. Kito kelio nėra, nes tas takas – saloje. Negirdėjot? Nieko keisto, Žemaitijos nacionalinis parkas šios vietos labai nereklamuoja dėl ten aptinkamų retų ir saugomų rūšių, tačiau tų, kurie ten nukeliauja, neišveja. Tas ežeras vadinasi Plateliai, o viena iš septynių jame esančių salų, kurioje įrengtas […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 16d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Maloniai nustebino Kuršėnai, kai prieš kelis metus užsukęs į šį miestą pamačiau naują per Ventos upę nutiestą pėsčiųjų tiltą ir sutvarkytą pakrantę. 262 metrų ilgio tiltas, pastatytas 2020 metais, sujungė centrinę miesto dalį su Kuršėnų dvaru. Tai kur kas daugiau nei tik inžinerinis statinys, leidžiantis patekti į kitą krantą. Išmanieji suoliukai, meno zona, gėlynai su […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 rugsėjo 8d.
Pažintiniai takai
Skaitau išplatintą spaudos pranešimą apie Pietų Lietuvos gamtos stebuklą – ypatingą pelkę Veisiejuose. Nieko keisto, Lazdijų kraštas yra išties ežeringas, tad ir pelkių yra, tačiau Veisiejai man asocijuojasi tik su ežerais. Kad Veisiejuose yra pelkė ir kad į tą pelkę veda pažintinis takas – man yra naujiena. Nusprendžiu pasidomėti. Puikiai suprantu, kad publikacijoje už pinigus […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 5d.
Miestai ir miesteliai
Ketvirto dešimtuko piliakalnių sąrašo pradžia paskirta Žemaitijos piliakalniams. Kadangi net keli jų yra visai netoli Kaunas – Klaipėda autostrados, gaunasi visai neblogas piliakalnių maršrutas pakeliui link jūros. Nuo šio ketverto ir pradedu. Pagrybio piliakalnis Jis visai netoli autostrados. Važiuojant link Kaltinėnų kelias leidžiasi žemyn ir dešinėje pusėje nusidriekia ilgi laiptai į kalvą. Tai ir yra […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 3d.
Apžvalgos bokštai
Rambyno regioniniame parke yra net 5 apžvalgos bokštai – 4 dvyniai ir vienas pagrandukas. Nei aukščiu, nei išskirtine architektūra jie nepasižymi, tačiau saviti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio vaizdai čia garantuoti. Verta pridurti, jog iš jų galima ne tik Nemuną ar jo senvages pamatyti, bet ir Sovietsku perkrikštytą Tilžę įžiūrėti. Taip jau yra, kad plačiausią panoramą atveria […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugpjūčio 28d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Kai prieš porą savaičių važiavau į Trakus aiškintis ar Trakai pasiruošę konkuruoti dėl turistų su Elektrėnais, daug to paties autobuso keleivių tęsė kelionę į Birštoną. Ir aš jiems to Birštono taip supavydėjau, kad tiesiog naktimis nemiegojau ir štai aš vėl „Kautros“ autobuse, šį kartą ir aš riedu Birštono link! Birštonas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas […]
Elė Pranaitytė
7 min. skaitymo