Takų evoliucija Juodkrantėje

2015 metais kelioms dienoms buvau atvažiavęs į Juodkrantę. Tos dienos pasitaikė karštos, karčiausios tą vasarą. Po poros metų, kai Juodkrantės termometrų stulpeliai vėl mušė rekordus, aš vėl buvau čia. Sutapimas? Taip, bet šį kartą ne apie tai. Šį kartą apie Dendrologinį taką, atrastą ir pirmą kartą aplankytą 2015 metais.

Tada saulė jau buvo užslinkusi už mišku apaugusių parabolinių kopų kai ryžausi žengti miškan. Lauke +30^oC, nelabai padėjo ir beveik aklinas Juodkrantės sengirės metamas šešėlis, bet sekančių dienų oro prognozė buvo tokia pat negailestinga ir laukti nebuvo ko. Aptekęs prakaitu grįžau iš Dendrologinio tako, kuriuo eidamas radau 15 informacinių stendų. Skaičiau neilgus aprašymus apie medžius ir krūmus. Vienus natūroje greitai atpažinau, dėl kitų taip ir likau neužtikrintas. Ne pats geriausias oras žinioms apie medžius ir krūmus gilinti, tačiau išvažiuoti iš Juokrantės, neapsilankius šiame take, nesiruošiau.

Dendrologinis takas ką žadėjo, tą ir davė – pažintį su 15 medžių bei krūmų ir nieko daugiau. Na gal taip ir neteisinga sakyti, medžiais apsodintos parabolinės kopos, tarp pušynų ošiantis ąžuolynas ir lygiagrečiai marioms besidriekianti Bloksbergo promenada buvo tai, apie ką stendai tylėjo. Teko grįžus daryti namų darbus o vėliau vėl čia apsilankyti, kad atkreipti dėmesį į tai, ko pirmą kartą tiesiog nemačiau.

Apsilankiau Dendrologiniame take ir dar kartą, tik jau po ilgesnės pertraukos ir visai kitu metų laiku. Vieną besniegės žiemos dieną vėl atvažiavau į automobilių stovėjimo aikštelę ties Gintaro įlanka. Tako pradžia netoliese, o ją priėjęs iš karto pastebėjau pokyčius. Išvydau naujo dizaino informacinį stendą, kuriame buvo pavaizduotas kitoks ir kur kas ilgesnis maršrutas nei Dendrologinio tako. „Miško katedros” takais – skambus pavadinimas didelėmis raidėmis viliojo leistis į 6 kilometrų ilgio žygį. Ir tik gerai įsižiūrėjęs žemėlapyje greta pagrindinio maršruto pastebėjau dar vieną, ne taip ryškiai pažymėtą maršrutą, ties kuriuo buvo parašyta „Dendrologinis takas 1,5 km”.

Šis takas nuo naujojo atsiskiria ties Nuodėmių dauba. Iki tol maršrutą žymi juodai-žalios spalvos lentelės su rodyklėmis. Legendomis apipintoje vietoje stovi naujo pavyzdžio informacinis stendas, o ne toli jo – lentelė su užrašu „Dendrologinis takas”. Rodyklė kreipia į kairę, kaip tik ten, kur ant samanų pūpso garsų gaudyklė. Įrengtas stendas su QR kodu, kurį nuskenavus pasigirsta pasakojimas apie šį, iš Estijos nukopijuotą įrenginį.

Už keliasdešimties metrų randu dar vieną stendą su QR kodu. Šįkart klausausi apie paukščius, tačiau tuo Dendrologinio tako pažintis ir baigiasi. Kiek toliau matau vabzdžių viešbutį ir girininkijos įrengtą stenduką apie kertinę miško buveinę. Nei žodžio apie medžius ir nei žodžio apie krūmus. Netekęs savų informacinių stendų Dendrologinis takas tapo blankiu naujojo maršruto šešėliu. Tie, kas šiame take anksčiau nesilankė, net nesupras, kodėl jis taip vadinamas. Tiems, kurie dar prisimena senuosius informacinius stendu, kyla klausimas – kodėl paliktas pavadinimas, nebeturintis jokios prasmės?

Vargu ar dėl sentimentų, senasis tako pavadinimas paliktas veikiau dėl politinių ar finansinių niuansų. Naujasis „Miško katedros” takas yra naujas, stiprus ir įdomus. Neabejotinai apsilankysiu jame, tačiau kitą kartą. O dabar, priėjęs Dendrologinio tako pabaigą ties Juodkrantės etnografinėmis kapinėmis, randu dar vieną, jau matyto dizaino stendą. Naujasis takas senąjį „prarijo” palikdamas tik pavadinimą. Ir dėl to širdies neskauda. Skaudu būna kai kas nors sunyksta, o ne kai naujoji karta keičia senąją.