Ramūnas Šukauskas
2 min. skaitymo
Gyvenimas be interneto tapo neįsivaizduojamas, o keliavimo galimybes internetas padidino jei ne tūkstančiais, tai šimtais kartų. Net ir vietinės kelionės po aplinkines vietoves, nutolusias vos per keliolika kilometrų nuo gyvenamosios vietos tapo prieinamesnės. Negi važinėtum kiekvienu žvyrkeliu po kiekvieną kaimelį beieškodamas kažko įdomaus? Dabar gi užtenka įsijungti internetą ir keletą minučių padirbėjus su Googlu randi tai, ko ir važinėdamas nelabai rastum. Tokiu atradimu galima pavadinti netoli Maišiagalos esantį Taučiliškių ežerą, link kurio nutiestas Taučiliškių ežero pažintinis takas.
Takas gerai pasislėpęs ir gan netikėtoje vietoje, rasti jį galima važiuojant nuo Vilniaus senuoju Ukmergės plentu ties Vilon viešbučiu pasukus į dešinę link Skauduliškių. Žvyruotu keliuku privažiavus Skauduliškes dešinėje kelio pusėje yra nedidelė stovėjimo aikštelė, nuo kur ir prasideda takas, vedantis iki Taučiliškių ežero.
Takas dar kvepia dažais, o tiksliau mediena, nes tako danga įrengta iš lentų, o šalia tako įrengtos pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelės ir lauko tualetas. Nors jau pačioje tako pradžioje stovi lentelė su užrašu „Pažintinis takas”, informacinių stendų ar kitaip pateiktos informacijos nepastebėjom. Vien tik medžio drožiniai abiejose tako pusėse lydi keliaujant taku, tiesa, kuo toliau, tuo rečiau jų matyti.
Tako viduryje įrengtas kelių metrų aukščio medinis apžvalgos bokštelis. Iš jo gražią rudenišką dieną atsiveria gelsvais, rausvais ir žaliais lapais išmargintas peizažas.
Tiek bokštelio laiptai, tiek lentelėmis išklota tako danga drėgnu oru slidūs tarsi ledas. Patogu eiti tokia danga, tik ar tako iniciatoriai pagalvojo kas po keleto metų ir už kokius pinigus šį taką prižiūrės? Tako pradžioje stovinčiame stende puikuojasi žodžiai „Europa investuoja į kaimo vietoves”, tačiau po 2020 metų iš Europos atitekanti pinigų upė išdžius ir viską teks prižiūrėti už mūsų pačių pinigų.
Sunku suprasti, ar toks šio tako sumanymas, kad visai netoli ežero lentelių danga baigiasi ir per toliau augantį jaunuolyną vingiuoja siauras takelis. Ne kiekvienas ryšis eiti tolyn, o jei ir nueis tuos pora šimtų metrų taku per jaunuolyną, atsiranga grėsmė įklimti molingoje ir pažliugusioje nuokalnėje, kur tiesiog į ežerą veda siauras miško keliukas.
Tako ilgis siekia vos 800 metrų ir dar tiek pat atgal. Kadangi maršrutas nežiedinis tai tuo pačiu taku teks grįžti ir atgal. Neieškantiems informacijos ir žinių, taką verta aplankyti dėl draugiškos vaikams aplinkos. Čia jaukios originalių medinių skulptūrų sukurtos atmosferos ir naujos medinių lentelių tako dangos. Rimtiems žygeiviams takas per trumpas ir per lengvas, bet ramiam pasivaikščiojimui su vežimėliu takas tiesiog idealus. Ypač rudenį, kai taką nukloja geltoni lapai, o gamta mirga marga visomis vaivorykštės spalvomis.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 spalio 13d.
Pažintiniai takai
Net ir užlipus į Čepkelių raisto apžvalgos bokštelį vandens pelkėje beveik nesimato. Rudenį jis būna nuslūgęs ir pelkė tampa tarsi nepanaši į save. Visgi priėjus pelkės pakraštį nesunku įsitikinti, jog visas paviršius liūliuoja. Gal todėl pelkės ir buvo vadinamos liūnais, tačiau ši, didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, vadinama raistu. Čepkelių raistu, nes einant jos paviršiumi taip ir […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 rugsėjo 24d.
Pažintiniai takai
Gerbiu Žemaitijos nacionalinį parką už tai, kad kiekvieno tako ar maršruto nevadina pažintiniu taku. Nepasidavė populizmui kaip kai kurios kitos organizacijos. Būtent todėl važiuoju į minėtoje saugomoje teritorijoje įrengtą Ilgio ežero pėsčiųjų trasą ir suprantu, kad ten manęs niekas už rankos nevedžios ir nieko nerodys (turiu omeny pažymėtus objektus ir informacinius stendus prie jų). Ko […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 20d.
Pažintiniai takai
Įdomi patirtis – į pažintinį taką plaukti valtimi ar vandens dviračiu. Kito kelio nėra, nes tas takas – saloje. Negirdėjot? Nieko keisto, Žemaitijos nacionalinis parkas šios vietos labai nereklamuoja dėl ten aptinkamų retų ir saugomų rūšių, tačiau tų, kurie ten nukeliauja, neišveja. Tas ežeras vadinasi Plateliai, o viena iš septynių jame esančių salų, kurioje įrengtas […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 16d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Maloniai nustebino Kuršėnai, kai prieš kelis metus užsukęs į šį miestą pamačiau naują per Ventos upę nutiestą pėsčiųjų tiltą ir sutvarkytą pakrantę. 262 metrų ilgio tiltas, pastatytas 2020 metais, sujungė centrinę miesto dalį su Kuršėnų dvaru. Tai kur kas daugiau nei tik inžinerinis statinys, leidžiantis patekti į kitą krantą. Išmanieji suoliukai, meno zona, gėlynai su […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 rugsėjo 8d.
Pažintiniai takai
Skaitau išplatintą spaudos pranešimą apie Pietų Lietuvos gamtos stebuklą – ypatingą pelkę Veisiejuose. Nieko keisto, Lazdijų kraštas yra išties ežeringas, tad ir pelkių yra, tačiau Veisiejai man asocijuojasi tik su ežerais. Kad Veisiejuose yra pelkė ir kad į tą pelkę veda pažintinis takas – man yra naujiena. Nusprendžiu pasidomėti. Puikiai suprantu, kad publikacijoje už pinigus […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 5d.
Miestai ir miesteliai
Ketvirto dešimtuko piliakalnių sąrašo pradžia paskirta Žemaitijos piliakalniams. Kadangi net keli jų yra visai netoli Kaunas – Klaipėda autostrados, gaunasi visai neblogas piliakalnių maršrutas pakeliui link jūros. Nuo šio ketverto ir pradedu. Pagrybio piliakalnis Jis visai netoli autostrados. Važiuojant link Kaltinėnų kelias leidžiasi žemyn ir dešinėje pusėje nusidriekia ilgi laiptai į kalvą. Tai ir yra […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 3d.
Apžvalgos bokštai
Rambyno regioniniame parke yra net 5 apžvalgos bokštai – 4 dvyniai ir vienas pagrandukas. Nei aukščiu, nei išskirtine architektūra jie nepasižymi, tačiau saviti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio vaizdai čia garantuoti. Verta pridurti, jog iš jų galima ne tik Nemuną ar jo senvages pamatyti, bet ir Sovietsku perkrikštytą Tilžę įžiūrėti. Taip jau yra, kad plačiausią panoramą atveria […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugpjūčio 28d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Kai prieš porą savaičių važiavau į Trakus aiškintis ar Trakai pasiruošę konkuruoti dėl turistų su Elektrėnais, daug to paties autobuso keleivių tęsė kelionę į Birštoną. Ir aš jiems to Birštono taip supavydėjau, kad tiesiog naktimis nemiegojau ir štai aš vėl „Kautros“ autobuse, šį kartą ir aš riedu Birštono link! Birštonas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas […]
Elė Pranaitytė
7 min. skaitymo