Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
Nuo Ukmergės centro Antakalnio gatve lėtai riedu link miesto pakraščio. Dešinėje matosi Šilo progimnazijos pastatai, už jos prasideda miškas. Tai Pivonijos šilas, kurio pakraštyje jau matau informacinį stendą. Pasukęs į nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę sustoju. Nors visur minima, jog šilas yra populiariausia ukmergiškių pasivaikščiojimo vieta, čia telpa vos keli automobiliai. Kas bus vasarą jei kovo pradžioje laisvų vietų beveik nėra?
Nors oras ir vėsus, žmonių netrūksta. Stabteliu prie ryškiai geltono informacinio stendo ir skaitau, jog šiame kelyje galima pasirinkti aktyvų sportą, atpalaiduojančią mankštą, pasivažinėjimą dviračiu, ramų pasivaikščiojimą ar paprasčiausią atokvėpį ant suolelio medžio pavėsyje. Kitaip sakant, kas ką norit, tą darykit, tik nieko nelaužykit ir nešiukšlinkit. Valstybinių miškų urėdija šį sveikatingumo taką įrengė 2015 metais. Kaip rašo spauda – prikėlė iš užmaršties, kadangi Pivonijos šilas turi savo istoriją.
Tarpukariu Ukmergės miesto dalis, vadinama Pivonija, buvo ne šiaip rajonas, o kurortas. 1935 m. Vidaus reikalų ministeris suteikė Pivonijai kurorto teises, mat šis kraštas pasižymi gamtos gražumu. Vieta sausa, tinka silpnaplaučiams ir vaikams, todėl išvalytas miškas buvo paverstas parku, pastatytas kurhauzas. Kurortas buvo „aukštai vertinamas“, jame laisvalaikį noriai leido ne tik ukmergiškiai, bet ir svečiai. Atėjus sovietams Pivonijos aukso amžius baigėsi ir ji tapo miegamuoju rajonu. Išgyveno tik šilas.
Pivonijos šilo ir viso kurorto istorija verta atskiros ekskursijos, o sveikatingumo take apie tai nei žodžio. Viename iš dviejų stendų rašoma apie atliekų irimo laiką, gaisro ir triukšmo daromą žalą, bet tai ir viskas. Tipinis miškininkų turinys be jokios pažintinės vertės. O ko tikėtis, juk takas sveikatingumo? Nuo informacinio stendo tolyn į mišką veda tiesus platus takas. Beveik už kilometro jis šakojasi ir apėjęs 1,6 km ir 1,8 km ilgio ratus grįžtu atgal. Tai du žiediniai maršrutai, kuriuose gausu poilsiaviečių, suoliukų ar sportui skirtų medinių įrenginių.
Pradžioje stovinčiame stende pavaizduota takų schema. Joje ne tik maršrutas, bet ir visa take esanti įranga surašyta tarsi inventorizacijos apraše. Viskas aišku: kur pavėsinė yra, kur koks suolas įrengtas, su atrama jis ar be. Neaiškumą paliko tik ženklinimas. Ar keliose vietoje raudonais dažais perbraukti medžiai yra ženklinimo likučiai ar tai kitokios paskirties žymėjimas? Vietiniams tokių klausimų net nekyla, bet lankantis pirmą kartą norisi daugiau aiškumo. Ypač tiesios atkarpos gale, kur į skirtingas puses veda net keli takai.
Netraukčiau sveikatingumo tako Pivonijos šile į Ukmergės lankytinų vietų sąrašą. Nebent tai būtų ekskursijos dalis apie buvusius tarpukario kurortus. Takas vietinės reikšmės, kuriame būreliais vaikštantys ukmergiškiai pasakoja vienas kitam kasdienybės rūpesčius, stumdo vaikiškus vežimėlius ar žingsniuoja giliai kvėpuodami. Juk tai šilas, su vietomis pamargintas tamsiais eglių šešėliais ir gerai pramintais natūralaus grunto takais. Ir su mediniais įrenginiais sportui, kurie dėl finansinių priežasčių, o gal dėl stereotipinio mąstymo, neužleidžia vietos šiuolaikiškiems ir tikrai saugesniems treniruokliams.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 liepos 26d.
Pažintiniai takai
Į Aukštaitijos nacionalinį parką nusileidau tarsi iš kosmoso. Visą kelią važiuodamas klausiausi Christopher Paolini audioknygos „Miegoti jūroje žvaigždžių”. Tai mokslinės fantastikos romanas apie kur kas labiau pažengusią žmoniją nei dabartinis mūsų pasaulis. Apie nežemiškų būtybių paieškas, kurių rezultatas tampa romano ašimi. Detalumo nestokojanti knyga įtraukia realistiškomis fantazijomis ir nenuspėjamu siužetu. Romanai nėra mėgstamiausias žanras, tačiau […]
Ramūnas Šukauskas
9 min. skaitymo
2024 liepos 15d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
“Graži tu savo dangaus mėlyne!”,- rašė Maironis. Esame turtingi keturiais metų laikais. Žygių su Vilniaus universiteto žygeivių klubo nariais metu išmokau mylėti žiemą. Taip taip, tą žiemą, kuri ir šalta, ir šlapia, ir slidi… Elektrėnuose buvau žiemą prie stiprios minusinės temperatūros ir mane labai sužavėjo šaltoje žiemos rankoje sugniaužta gamta. Pasižadėjau pati sau čia būtinai […]
Elė Pranaitytė
3 min. skaitymo
2024 liepos 14d.
Pažintiniai takai
Prieš metus atvažiavęs į Gelgaudiškio dvarą papuoliau tarsi į statybos aikštelę. Tiesa, tvarkė ne patį dvarą, o dvaro parką ar dvaro miško parką (nežinau, kaip čia tiksliau būtų sakyti). Domėjausi, kaip bus su pažintiniu taku, tačiau užtikrinto atsakymo negavau. Visgi labai nenusiminiau, nes sužinojau, jog ant dvaro rūmų stogo yra įrengta apžvalgos aikštelė ir joje […]
Ramūnas Šukauskas
2 min. skaitymo
2024 liepos 13d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Sugalvojau suskaičiuoti piliakalnius. Ne visus, esančius Lietuvoje, bet tuos, kuriuos aplankiau. Neturėjau ir neturiu tikslo aplankyti juos visus, ar kuo daugiau, tačiau keliaudamas po Lietuvą nevengiu sustoti ir užkopti ant pakeliui esančio piliakalnio viršaus. Dauguma jų bus vieni įspūdingiausių, žinomiausių ir pritaikytų lankymui senovinių gynybinių statinių. Toks piliakalnių žemėlapis su sąrašu gal taps dingstimi jų […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 liepos 12d.
Pažintiniai takai
Atėjo laikas į pažintinių takų žemėlapį įtraukti Vyžuonas. Tai miestelis Utenos rajone, įsikūręs prie Vyžuonos upės. Kurį laiką reklamuoti šį kraštą reikia atsargiai – dėl kelio Vilnius-Utena remonto tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų toliau. Keliaujant nuo Kauno nepatogumai negresia, todėl Utenos kraštas sunkiau pasiekiamas tik sostinės gyventojams ar keliaujantiems pro ją. Šiems tenka rinktis – išbandyti […]
Ramūnas Šukauskas
5 min. skaitymo
2024 liepos 6d.
Pažintiniai takai
Kirkilų karstiniai ežerėliai yra tikra Biržų krašto įžymybė. Pasižiūrėti į juos turistai keliauja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Nenorėčiau spėlioti, kiek atvykusiųjų labiau vertina čia esančios gamtos unikalumą, o kiek tiesiog mėgaujasi nuo apžvalgos bokšto atsiveriančiu vaizdu, tačiau apsilankymas Kirkiluose visų pirma asocijuojasi su apžvalgos bokštu. Tikrai, vaizdas nuostabus, ypač saulei leidžiantis […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 liepos 1d.
Pažintiniai takai
Kamšos pažintinis takas atsirado, galima sakyti, pažintinių takų bumo pradžioje. Kažkas taką draustinyje paklojo, kažkas informacinius stendus pastatė, dar kažkas pavadino šią vietą Kamšos pažintiniu taku ir paskleidė apie tai žinią per žiniasklaidą. Taip ir papuolė ratu per draustinį einantis takas pažintinių takų žemėlapyje. 2017 metais take stovėjo 4 informaciniai stendai, vienas iš kurių buvo […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 birželio 26d.
Pažintiniai takai
Į Aleksandriškes atvykusius lankytojus pasitinka Artūras ir Aleksejus. Jie ir yra čia įkurto basakojų tako šeimininkai. Supažindina, kokie iššūkiai laukia take, kokių taisyklių reikia laikytis. Jokių ypatingų sąlygų nėra, tačiau kol pramoga nauja, šeimininkai kiekvieną priima asmeniškai. Toks entuziazmas ir energija verslo pradžioje ne ką mažiau vertas išteklius nei pinigai, todėl galima prognozuoti, jog ši […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo