Apie Kalnelio piliakalnį
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠP kryptimi, 70×45 m dydžio. P ir Š papėdėse buvo 4 m pločio, 2 m gylio griovys (užslinkęs). Šlaitai vidutinio statumo, 46 m aukščio. Į Š nuo piliakalnio, už užslinkusio griovio, iki 3 m aukščio kalvelėje nuolaidžiais šlaitais yra papilys. Papilio aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 130×40 m dydžio.
Piliakalnį labai apardė ant jo 1526 m. pastatyta medinė bažnyčia ir aplink ją atidarytos kapinės, veikiančios iki šiol, užimančios ir papilį.
Piliakalnis minimas ir Gurkių arba Sidabrės vardais.
Į V, P ir R nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990 ir 2003-2004 m.). Joje rastas iki 90 cm storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas IX-XIII a., su grublėta ir žiesta keramika, įvairiais radiniais: sidabrinio lydinio gabalėliu, žalvariniais kalavijo makščių apkalo fragmentais, pasaginės segės ruošiniu, geležiniais peiliais, pentinu, yla, juvelyro plaktukais ir kt.
Piliakalnyje stovėjo paskutinė žiemgalių pilis Sidabrė. 1289 m. Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino šios pilies priešpilį, tačiau pilies užimti neįstengė ir pasitraukė. 1290 m. žiemą jie pilį puolė su naujomis jėgomis. Dalis žiemgalių pasidavė, kiti pasitraukė į Lietuvą, o pilis buvo sudeginta.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - XIII a.
Kur yra Kalnelio piliakalnis
Pasiekiamas Joniskio-Žagarės plentu (153) Kalnelio centre pasukus į dešinę (Š), už 100 m.
Kalnelio piliakalnis iš arti
