Madeira. II dalis – kas iš tiesų gniaužia kvapą?

Frazę „kvapą gniaužiantis vaizdas” vartoju labai retai. Manau, kad adekvatumas turi būti visame kame, tame tarpe ir emocijose. Lietuvos grožiui apibūdinti renkuosi kitokius žodžius ir išsireiškimus, kurie, mano nuomone, labiau tinka. Gal todėl, kad nesuku galvos kiek lankytojų paspaus ant antraštės ir kiek nuo tų paspaudimų prikapsės eurų. Priešingai nei internetinė žiniasklaida, kuri aprašydama Lietuvą kvapą gniaužiančiais apibūdinimais pati tampa atgrasi. Čia tik mano nuomonė arba įžanga į tai, ką aš pats vadinu kvapą gniaužiančiais vaizdais.

Jei keliaujant Lietuvoje jums vaizdai nuolat gniaužia kvapą, tai skrisdami į Madeirą pasiimkite su savimi defibriliatorių. Salos kraštovaizdis jums išmuš visus saugiklius. Jūsų įspūdžių vertinimo skalė „išeis už ribų” ir emocijoms apibūdinti neužteks žodžių. Tokia ta Madeira. Tokia realybė. Ir užuojauta antraščių kūrėjams, nes kai Lietuvai apibūdinti paleidi tokį emocinį užtaisą, visam kitam nebelieka parako. Tai štai, atėjo laikas pasidalinti tuo, kas gniaužia kvapą Madeiroje.

Lankydamasis šioje Portugalijai priklausančioje saloje geriausiai išmokau du žodžius – obrigado ir miradouro. Pirmąjį įsiminiau dėl mandagumo, antrą – dėl sukeltų teigiamų emocijų. Išvertus iš portugalų kalbos miradouro reiškia apžvalgos vietą ar gražų vaizdą. Tokių vietų Madeiroje yra begalė. Link populiariausių ir gražiausių apžvalgos aikštelių kreipia ženklai su užrašu „miradouro”. Jei patinka gražūs vaizdai šį žodį greitai įsiminsi.

Iš šių „miradouro” atsiveria įspūdingi vaizdai į Atlanto vandenyną, stačias uolas, gilius slėnius, žaliuojančius miškus ir miestelius, išsidėsčiusius amfiteatriniuose slėniuose ir vandenyno terasose. Kiekviena apžvalgos aikštelė leidžia pažvelgti į vis kitokią gamtos ir žmogaus sukurtą kompoziciją ir perspektyvą. Vargu ar įmanoma išvardinti gražiausias apžvalgos vietas, todėl pasidalinsiu tomis, kurias aplankiau, kurios labiausiai patiko. „Kvapą gniaužiantys vaizdai” – dėl per dažno vartojimo šis išsireiškimas tapo nuvalkiotas, tačiau šiam įrašui jis tinka labiausiai.

Cabo Girão yra viena įspūdingiausių Madeiros apžvalgos aikštelių ant vieno iš aukščiausių jūros skardžių pasaulyje (madeiriečiai nepraleidžia progos pasigirti). Iš 580 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Funšalio įlanką, Câmara de Lobos miestelį rytuose ir neaprėpiamas Atlanto vandenyno platybes pietuose. Sako, su žiūronais čia galima pamatyti delfinus ir banginius net neišplaukus į vandenyną.

Dalis grindų padarytos iš stiklo. Šis gerokai aptrintas, tokias grindis sunku pavadinti skaidriomis. Gal dėl to ir baimės jausmas ne taip kausto. Negaliu garantuoti, jog tai vienintelė mokama apžvalgos aikštelė visoje Madeiroje, tačiau iš tų, kurias aplankiau, susimokėti reikėjo tik čia. Dienos metu Cabo Girão apžvalgos aikštelėje gana daug lankytojų. Įspūdingas skardžio aukštis traukia turistus ir daro įspūdį, tačiau pagal atsiveriantį vaizdą pirmos vietos jai neduočiau.

Ties Cabo Girão aukštyn į kalną veda siauras keliukas. Baigiasi jis pasiekęs kalno viršūnę, kurioje stovi Nossa Senhora de Fátima koplyčia. Kadangi tai aukščiausia vieta, tai kartu ir apžvalgos aikštelė. Po vaizdų iš Cabo Girão, miradouro de Nossa Senhora de Fátima nenustebins. Jei ėmėtės apžvalgos aikštelių medžioklės, šiai aplankyti užteks kelių minučių, priešingu atveju keliaučiau toliau.

Leidžiantis nuo kalno ir važiuojant link Funšalio yra dar viena apžvalgos aikštelė – Miradouro Lombo do Facho. Ji žemiau nei Cabo Girão ir iš jos atsiveria kur kas detalesnis vaizdas į Funšalio įlanką ir Câmara de Lobos miestelį.

Pakeliui link labiausiai į vakarus nutolusio salos taško yra Miradouro dos Prazeres. Ji nėra populiari, tačiau išsiskiria laukinės gamtos vaizdais. Kažkodėl kyla sugretinimai su Pietų Amerikos ir Azijos žemynais, nors nei juose buvau, nei tokius vaizdus mačiau. Dar daugiau solidumo šiai vietai suteikia greta stovintis viešbutis ir prabangios vilos. Nuo šios apžvalgos aikštelės žemyn leidžiasi PR19 pėsčiųjų maršrutas į Paul do Mar miestelį. Jis kaip tik matosi vandenyno pakrantėje. Tai viena gražiausių apžvalgos aikštelių, kuri saulei leidžiantis tampa dar gražesnė.

Miradouro Farol da Ponta do Pargo – vieta, kur leidžiasi saulė. Tai labiausiai į vakarus nutolęs salos taškas, kur ant 312 metrų aukščio skardžio stovi 1922 metais pastatytas švyturys. Kažkur tolumoje Azorų salos ir Amerika. Kiek reikia turėti drąsos, kad leisti į kelionę per vandenyną kaip Valujavičius? Kažkodėl pagalvojau apie tai žvelgdamas į Atlanto vandenyno tolius. Ir dar pagalvoju apie Škotiją. Joje irgi nebuvau, bet į vandenyną tiesiog smingančios stačios uolos asocijuojasi su šia šalimi. Vakarėja, renkasi žmonės palydėti saulę. Ideali vieta, tuo labiau, kad apžvalgos aikštelė kartu ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Jei jau atvažiavot iki Ponta do Pargo švyturio, tai nuo jo iki Miradouro da Garganta Funda yra vos kelios minutės kelio. Ši apžvalgos vieta kiek kitokia. Nors iki vakarinio salo skardžio visai netoli, keliautojai čia atvyksta pasižiūrėti krioklio, krentančio nuo 140 metrų aukščio uolos. Iš nedidelės apžvalgos aikštelės net nesimato, kur tarpeklyje pradingsta krintantis vanduo. Tik girdisi jo mūša į akmenis. Pavadinimas „Garganta Funda“ reiškia „gili gerklė“ arba „gilus tarpeklis“ gana tiksliai apibūdina šią vietą. Atvykus čia automobiliui pastatyti aikštelės nėra, tenka palikti kelio pakrašty ir iki pačio krioklio eiti maždaug 600 metrų ilgio taku.

Kur kas vaizdingesnė apžvalgos aikštelė su vaizdu į krioklį yra šiaurinėje salos dalyje. Tai miradouro do Véu da Noiva. Krioklio pavadinimas Véu da Noiva išvertus iš portugalų kalbos reiškia „Nuotakos šydas“. Šis pavadinimas kilo dėl to, kad krioklio vanduo, krisdamas per aukštą uolą tiesiai į vandenyną, atrodo tarsi platus, baltas, plevėsuojantis nuotakos šydas. Kad tą pamatyti reikia šiek tiek fantazijos, tačiau net ir jos neturint vaizdas atsiveria neblogas. Apžvalgos aikštelė yra prie pat kelio, kur įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Miradouro Seixal – tai Seixal miestelyje esanti apžvalgos vieta. Kai kur ji vadinama Seixal promenada, nors yra gana aukštai virš vandens. Iš čia galima toli į abi puses apžvelgti šiaurinį salos krantą, kuris žaliuojančiomis uolomis jungia vandenyną su debesimis. Seixal miestelį supa aukšti, vešlia augmenija apaugę kalnai, kurie sukuria įspūdingą foną. Iš miestelio atsiveria nuostabūs vaizdai į šias kalnų grandines ir į Atlanto vandenyną, o kalnų viršūnes dengiantys debesys suteikia mistiškumo.

Dar viena vieta, iš kurios atsiveria pasakiškas šiaurinės Madeiros pakrantės grožis – Miradouro da Eira da Achada. Atsiveria didingas kalnuotas peizažas, kur žali šlaitai susilieja su mėlynuojančiais Atlanto vandenimis. Matyti uolėta ir nelygi pakrantės linija, apačioje – šiaurinės Madeiros pakrantės gyvenvietės. Šią apžvalgos aikštelę su įrengtomis sūpynėmis galima rasti nuo laurų miškų leidžiantis link Porto Moniz.

Tuo pačiu keliu nusileidus iki vandenyno pakrantės verta susirasti Miradouro Ilheus da Ribeira da Janela. Priešingai nuo daugelio apžvalgos vietų, ši yra vandenyno pakrantėje, tačiau vaizdas į vandenyje stūksančias uolas – įsimintinas. Į šias uolas galima pažvelgti tiek pro uoloje esančią angą, vadinamą langu, tiek nuo akmenuotos pakrantės.

Tarp Ribeira Brava ir Sao Vicente miestelių driekiasi vaizdingas slėnis. Pakeliui galima išsukti iš pagrindinio kelio ir aplankyti vieną iš kelių ten esančių apžvalgos aikštelių. Iš miradouro da Terra Grande atsiveria puikus vaizdas į žalumoje paskendusį slėnį su išdžiūvusia upės vaga, palei ją vingiuojančiu keliu ir Madeirai būdingais oranžinės spalvos namų stogais. Labai neįprastas vaizdelis lietuviškai akiai.

Nors dauguma Madeiros apžvalgos aikštelių yra žinomos dėl panoraminio kraštovaizdžio, miradouro da Quinta do Lorde išsiskiria tuo, kad iš jos atsiveria vaizdas į rytinėje salos dalyje įsikūrusį kurortą. Quinta do Lorde Resort – tai prabangus kurortas, esantis Madeiros salos rytinėje dalyje, Ponta de São Lourenço pusiasalyje. Nereikia ieškoti konkrečios apžvalgos aikštelės vietos, kurorto vaizdą galima stebėti tiesiog važiuojant keliu link toliausiai į rytus nutolusio salos taško.

Atvažiavus į labiausiai į rytus nutolusį São Lourenço pusiasalį tarsi patenki į kitą pasaulį. Gal net į kitą planetą. Jokių drėgnųjų miškų, jokios žydinčios augalijos, vien tik vulkaninės kilmės dykumą primenantis peizažas. Dramatiškas kraštovaizdis – geriau šį vaizdą nusakančio apibūdinimo nesugalvosi. Į pusiasalį vedęs kelias galiausiai baigiasi ir toliau galima eiti pėsčiųjų maršrutu PR8 Vereda da Ponta de São Lourenço. Maždaug kilometras nuo jo pradžios yra Miradouro de São Lourenço, viena iš įspūdingiausių ir unikaliausių apžvalgos aikštelių Madeiroje.

Maršruto PR8 Vereda da Ponta de São Lourenço pabaigoje yra oazėje įsikūrusi kavinė. Galima pailsėti prieš keliaujant atgal arba galima užkopti ant uolos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Ilhéu da Cevada ir Ilhéu da Farol. Šios dvi Madeiros archipelago salos yra labiausiai nutolusios į rytus. Aplink jas galima apiplaukti turistiniu laiveliu arba tiesiog pasigėrėti užkopus į šią atokią miradouro Ponta do Furado apžvalgos aikštelę.

Nors maršrute PR8 Vereda da Ponta de São Lourenço išskirtos tik 2 apžvalgos aikštelės, jų yra daugiau. Jei dar tiksliau, tai per šį dramatišką kraštovaizdį vedančiame maršrute yra daugybė vietų, kur tiesiog sustoji, gėriesi, stebiesi ir fotografuoji. Čia apžvalgos aikštelė kas antrame žingsnyje.

Miradouro do Cristo Rei – apžvalgos aikštelė, kurios pagrindinis akcentas yra Kristaus statula. Jei žiūrite Orijaus Gasanovo laidas apie keliones, turėjote matyti, kaip jis čia lankėsi viešėdamas Madeiroje. Vieta tikrai populiari, gal todėl, kad netoli oro uosto? Ant aukštos uolos Kristus stovi išskėstomis rankomis ir žvelgdamas į Atlanto vandenyną simbolizuodama apsaugą ir palaiminimą jūrininkams ir keliautojams. Nuo skulptūros vedančiais laiptais lipdami žemyn rasite mažą namelį – tai buvęs banginių stebėjimo punktas.

Miradouro do Juncal – puiki vieta stebėti virš debesų jūros patekančią saulę. Turbūt tai vienintelis momentas kai Madeiros gamtos grožį nustelbia tekanti saulė. O gal priešingai? Kasryt vykstantis gamtos spektaklis tampa akcentu, suteikiančiu Madeirai nežemiško grožio.

Miradouro do Pico do Arieiro yra viena iš labiausiai žinomų ir įspūdingiausių apžvalgos aikštelių Madeiroje, pritraukianti tūkstančius lankytojų, ypač ankstyvą rytą, stebėti nepakartojamus saulėtekius. Tai trečia aukščiausia Madeiros viršūnė, siekianti 1818 metrų virš jūros lygio. Dieną iš Pico do Arieiro atsiveria kvapą gniaužiantys panoraminiai vaizdai 360^o laipsnių kampu. Matyti uolėti skardžiai, gilūs slėniai ir per kalnų keteras vedantis takas. Tai pėsčiųjų maršrutas PR1 Vereda do Areeiro, vienas vaizdingiausių takų Madeiroje.

Miradouro do Ninho da Manta – ši apžvalgos aikštelė yra aukštai kalnuose, netoli PR1 Vereda do Areeiro tako pradžios. Tai dar viena gera vieta pasitikti tekančią saulę ir tuo pačiu pasigrožėti vaizdais virš gilaus Madeiros kalnų tarpeklio.

Miradouro dos Balcões – tai dar viena populiari apžvalgos aikštelė Madeiroje, kurią pasiekti galima einant levada. Baimintis nereikia, maršrutas įveikiamas ir senjorams, o atsiveriantis vaizdas į debesimis pripildytą slėnį – vertas nedidelių pastangų. Ši apžvalgos aikštelė tarsi natūralus balkonas, išsikišęs virš gilaus slėnio, iš kurio atsiveria vaizdas į aplinkinius kalnus. Jei ne debesys, būtų galima matyti aukščiausias Madeiros kalnų viršūnės.

Miradouro da Eira do Serrado yra viena iš labiausiai lankomų ir fotografuojamų apžvalgos aikštelių Madeiroje. Kaip bebūtų keista, iš šios apžvalgos aikštelės nesimato vandenyno. Ji yra aukštai kalnuose, Madeiros centrinėje dalyje, maždaug 1095 metrų aukštyje virš jūros lygio. Pagrindinis apžvalgos aikštelės akcentas – tai kvapą gniaužiantis žvilgsnis tiesiai žemyn į Curral das Freiras kaimelį, įsikūrusį toli apačioje, gigantiškame, beveik apskritame krateryje. Šis kaimelis yra apsuptas aukštų ir stačių kalnų viršūnių.

Šios vietos aukščio pojūčio ir atsiveriančio vaizdo derinys labiausiai gniaužė kvapą. Įspūdinga. Įspūdinga ir tai, kad tai tik nedidelė dalis apžvalgos aikštelių Madeiroje, kurias aplankiau. Štai kokį turtą Atlanto vandenyne turi Portugalija. Madeira – sala, kuri stebina, žavi ir gniaužia kvapą tikrąja to žodžio prasme.