Ikoniškieji Trakai su tolimojo Krymo šnabždesiu

Turiu tokį keistą įprotį- nakvoti mėgstu savo lovoje, todėl man patinka vienos dienos kelionės. Trakuose nebuvau labai seniai, o ir kibinų skonį esu pamiršusi. Pats Dievas liepia keliauti į Trakus! Ne aš viena tokia protinga, nes didelis „Kautros“ autobusas šiandien išvažiuoja pilnas. Prieš išvažiuojant iš miesto, mus dar papildomai sustabdo…keleivių kontrolė. Taip taip- ir tarpmiestinius autobusus tikrina keleivių kontrolė. Bauda už važiavimą be bilieto- nejuokinga, gali siekti 80 eurų.

Trakų autobusų stotis turistus pasitinka visiškai atsinaujinusi. Iš pliusų, tai uždara laukimo salė su informaciniu tablo ir šalia įsikūręs prekybos centras su vaistine ir paštu. Iš minusų, tai mokamas tualetas. Aš principe nesu prieš mokamus tualetus, bet man nepatinka, kad tokie tualetai, kaip Trakų autobusų stotyje, reikalauja 0,50 EUR monetos, ir nėra galimybės atsiskaityti banko kortele. O ir 0,50 EUR nėra labai populiari moneta, sutikite?

Kai Kęstutis įsikūrė Pusiasalio pilyje, Trakai tapo antruoju po Vilniaus LDK politiniu ir administraciniu centru. Lietuvos vizitine kortele tapusi Trakų salos pilis baigta statyti 1409 m. ir tapo Vytauto Didžiojo rezidencija. Trakai augo labai lėtai, nes teritoriją supo vanduo, todėl statyba ar ekonominė veikla buvo labai ribota. Trakų reikšmė sunyko XVII a., kai miestas nukentėjo nuo Maskvos okupacinės kariuomenės. Šiaurės karo metais XVIII a. miestas buvo dar kartą sudegintas. Trakai nuo seno garsėja savo rekreacinėmis galimybėmis – net ir sovietmečiu čia veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, irklavimo bazės. Šiandien mėgstantys aktyvų poilsį gamtoje, ypač ant vandens, Trakuose gali mėgautis įvairiomis pramogomis. Neseniai buvo atnaujintas Varnikų pažintinis takas.

Užsuku į vietinę „Maximą“ nusipirkti ledų. Turbūt visi turime kažkokį mažą fetišą. Vaikystėje su tėvais atvažiuodavome iš Vilniaus autobusu. Tuomet autobusai nebuvo tokie patogūs, kaip dabar: pakeltas stogo dangtis atstojo oro kondicionierių, stovintys keleiviai grūdosi dviem eilėmis praėjime tarp sėdynių, o internetas buvo įvestas tik žinybinėse įstaigose. Į Trakus atvažiuodavome leisgyviai, todėl pirmas mūsų šeimos sustojimas buvo prekybos centras, kur pirkdavome ledus. Prekybos centras ten tebėra ir šiandien, tik ledų pasirinkimas nedidelis.

Skaisčiausiosios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė šiuo metu atnaujinama. Pastatyti cerkvę Trakuose nuspręsta 1861 m. Cerkvės statybai šešis tūkstančius rublių paaukojo Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, Kauno ir Panerių geležinkelio tunelio statytojas skyrė šiam tikslui plytų, o civilinis inžinierius, Vilniaus gubernijos architektas Aleksejus Polozovas vadovavo cerkvės projektavimui ir statybai. Prie cerkvės palaidotas šventikas, žuvęs gelbėdamas skęstantį vaiką.

Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką šiandien sunku pastebėti tankiame miestelio užstatyme. Jai fundavimo privilegiją suteikė Vytautas Didysis. Bazilikos statybai naudotos Trakų salos pilies statybose naudotos medžiagos, todėl tikėtina, kad abudu statinius statė tie patys meistrai. Karo su Maskva metu bažnyčia buvo nuniokota, po karo rekonstruota baroko stiliumi, centrinio altoriaus įrengimą finansavo tuometinis Trakų klebonas, o vėliau ir Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega. Caro metais Vilniaus katedra buvo uždaryta, todėl Vilniaus katalikai atvykdavo čia priimti sakramentus.

Trakus garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, apsuptas daugybės votų. Nuo XVI a. paveikslas ėmė garsėti stebuklais ir malonėmis. Manoma, kad paveikslą Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai -Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.

Man labai patiko keliose vietose Trakuose įrengtos sūpynės. Neatsilaikiau pasisupti pagundai ir aš.

Paskui neatsilaikiau ir … prisipirkau bilietų į muziejų. Čia vis suveikė mano suvalkietiški genai. Trakų Pusiasalio pilies bilietų kasoje įsigijau jungtinį bilietą į Trakų Pusiasalio pilį (sakralinio meno ekspoziciją) ir Trakų Salos pilį už 13,00 EUR. Nuo 2024 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. turistams siūlomas vieningas bilietas, kuomet turistai įsigiję Pusiasalio pilies lankymo bilietą, Salos pilies lankymui gauna 50% nuolaidą. Vieningas bilietas galioja nurodytu sezonu nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir jį galima įsigyti abiejų pilių kasose ir internetu. Papildomai, už 8,00 EUR, įsigijau Karaimų tautos muziejaus bilietą. Bilietą į Karaimų tautos muziejų reikia įsigyti iš anksto, galima pakeliui užeinant į Pusiasalio pilies muziejų, nes Karaimų tautos muziejuje šiuo metu nėra bilietų kasos.

Sakralinio meno ekspozicija nedidelė, man didesnį įspūdį padarė Pusiasalio pilies teritorija. Čia namus rado Panevėžio keramikos simpoziume pristatyti menininko iš Pietų Korėjos darbai.

Karaimai yra tiurkų kilmės tauta, net ir šiandien išlaikiusi savo kalbą, nors jų bendruomenė Lietuvoje nedidelė. Jie buvo Vytauto atkelti iš Krymo ir apgyvendinti teritorijoje tarp abiejų pilių. Valdovai karaimams suteikė privilegijų, karaimai priklausė civilių (daržininkų, amatininkų ir prekeivių) ir kariškių luomams. Karybos tradicijos atspindėtos karaimų herbe. Karaimų tikėjimo pagrindą sudaro Senasis Testamentas. Tautiniai drabužiai prarado savo populiarumą XVIII a. , dabartiniai karaimai dėvėsena nebesiskiria nuo vietinių gyventojų, moterys nebedengia galvų. Ekspozicijoje pristatomi eksponatai, atspindintys tradicinę buitį, labai įdomus medinėmis vinimis sutvirtintas lopšys- geležinėmis vinimis buvo sukalami karstai, todėl jos neleistinos lopšyje. Karaimų atmintyje gyvas vyriausiojo dvasininko Simono Firkovičiaus atminimas. Karaimų tautos muziejus įkurtas kito žinomo karaimų tautos atstovo, pedagogo, mokslininko, dvasinio ir pasaulietinio vadovo Seraja Šapšalo iniciatyva. Apie karaimus galima pasakoti be galo be krašto, todėl rekomenduoju apsilankyti Karaimų tautos muziejuje ir patiems sužinoti daugiau apie šią unikalią tautą.

Trakų salos pilies lankytojo bilietą patariu įsigyti iš anksto, nes sezono metu plūsta turistai ir eilė prie bilietų kasos nusidriekia už vartų. Šiuo metu pilies teritorijoje vyksta tvarkybos darbai, todėl bilieto kaina yra sumažinta. Iš karto noriu parekomenduoti įdomią paslaugą- Trakų salos pilies suvenyrų parduotuvėlėje galima išsiųsti atviruką su specialiu antspaudu.

Kai jau maniau, kad dienos darbai nuveikti ir reikia eiti valgyti kibinų, kitaip mano kelionė į Trakus nebus užskaityta, mane sustabdė pilies sargyba. Pasakė, kad mane įtaria šnipinėjant Kryžiuočių ordino naudai, todėl sulaiko iki aplinkybių išaiškinimo. Įtariu, kad čia man bausmė už tai, kad suabejojau ar Elektrėnai galėtų tapti naujaisiais Trakais, tik be pilies ir kibinų, užtat su mariomis ir rekreacine infrastruktūra. Laimei, įtarimai šnipinėjimu nepasitvirtino ir pilies mane paleido. Nėriau lauk taip, kad net dulkės iš po sijono rūko.

Netoli nubėgau, nes prieplaukoje susigundžiau pasiplaukioti laivuku. Tokia buvo mano sena svajonė dar iš vaikystės, bet ši pramoga visada buvo mums per brangi. Aš net išsižiojau pamačiusi, kad ši pramoga kainuoja vos penkis eurus žmogui, o laivukų yra įvairių modelių kiekvieno skoniui. Anksčiau buvo vykdomi tik užsakomieji reisai didelėms grupėms, o dabar yra surenkamos pavienių žmonių grupės. Grynųjų pinigų nebeturėjau, bet pavyko atsiskaityti kortele. Pasiplaukiojamas truko apie pusvalandį. Trakų salos pilį pamačiau visai kitu kampu, o ežero vaizdai – tiesiog be žodžių!

Pagaliau, pagaliau, pagaliau ir kibinai! Jau pietų metas, ir kojos pačios neša į „Kybynlar“. Aš visada kibinus Trakuose valgau čia. Esu ragavusi kibinų keliose vietose Trakuose, bet tešla man skaniausia yra pas „Kybynlar“. Taip taip, žinome, kad tikrus kibinus kepa tik karaimės šeimininkės pagal senuosius receptus, o čia viskas yra turistams pritaikyta, bet ačiū, kad priminėte.

Lėtai, kaip ir pridera privalgius skanių kibinų, pėdinu autobusų stoties link. Bet su Trakais dar neatsisveikinu, nes liko nepražygiuotas atnaujintas pažintinis Varnikų takas, neapžiūrėta baltumu iš tolo plieskianti Užutrakio dvaro sodyba, nepasigrožėta Angelų kalva… Taip kad Trakams sakau ne viso gero, o iki kito karto!

Kelionės išlaidos:

* kelionės partneris „Kautra“. Įprasta kelionės kaina į abi puses 4,68 EUR

• lankytinos vietos: 21,00 EUR
• pramogos: 5,00 EUR
• maistas, gėrimai, ledai: apie 15,00 EUR

Viso: apie 41,00 EUR

Ar mėgstate lankytis Trakuose? Kokias matote jiems alternatyvias kryptis Lietuvoje?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Kibinaitė