Geležinkelis – tokia transporto priemonė, kuria neteko daug naudotis. Paskutinė kelionė buvo Siauruku iš Anykščių į Rubikius ir atgal, tik ta kelionė daugiau buvo ne važiavimas iš taško A į tašką B, o tiesiog pramoga. Aišku, be keleivių pervežimo geležinkeliais dar yra ir krovinių pervežimas, kuris, priešingai nei keleivių vežimas geležinkeliu Lietuvoje, nėra nuostolingas.
Na bet pradedam nuo to, kad rugpjūčio 25-oji yra Geležinkelininkų diena. Sutapimas ar ne, bet prieš 155 metus rugsėjo 4 dieną naujai nutiesta geležinkelio atšaka į Vilnių pirmą kartą atvažiavo traukinys, o šiomis dienomis naujai nutiestu Rail Baltika geležinkeliu (tik ne į Vilnių, o į Kauną) taip pat atrieda pirmasis traukinys. Ar gali būti puikesnė proga apsilankyti Geležinkelių muziejuje Vilniuje, tuo labiau, kad dabar įėjimas nemokamas.
Geležinkelių muziejus įsikūręs traukinių stoties antame aukšte, kur ir pradedame pažintį su Lietuvos geležinkelių istorija. O ji prasidėjo XIX a. kai buvo įrengta atšaka, jungiantį Peterburgą su Varšuva per Vilnių. Vilnius greitai tapo Lietuvos geležinkelių centru. Čia pastatyta didelė stotis, traukinių eismas buvo intensyvus ir šis traukinių mazgas tais laikais buvo didelis technikos pasiekimas.
Muziejuje chronologiškai pateikiama Lietuvos geležinkelių istorija iki šių dienų, įrengta istorinių daiktų ekspozicija.
Eksponatų salė nėra didelė, o daugiausia laiko užtrunka rašytinės informacijos apie istoriją ir įdomybes įsisavinimas. Muziejaus internetiniame tinklapyje rašoma, kad galima užsisakyti ekskursiją po muziejų, bet būtina išankstinė registracija. Kadangi nesame geležinkelių maniakai muziejų apžiūrinėjame savarankiškai. Kiek stebina tai, kad esame vieninteliai lankytojai, net ir nemokamas įėjimas nepadarė įtakos. Matyt, geležinkelių muziejus nepatenka į lankomiausių muziejų dešimtuką…
Šis eksponatas dar visai nesenai kabojo geležinkelio stotyse, o gal dar kur ir dabar yra. Toks šnarėjimas girdėdavosi, kol atisiverstavo reikiami simboliai, bet muziejuje šis eksponatas tylus, šnarėjimas liko tik prisiminimuose.
Muziejaus darbuotoja, kuriai tarsi ant veido parašyta, kad didelė jos gyvenimo dalis susieta su geležinkeliais, primena, kad galima aplankyti dar vieną ekspozicijų salę. O ji skirta vaikams.
Jei kas prieš tai lankėsi Hamburgo Miniatur Wunderland muziejuje, čia važinėjantys traukinukai niekuo nenustebins, bet vaikams tai vis tiek įdomu. Čia netgi galima pamatyti vaikų įsivaizduojamą ateities traukinį.
Tai tiek tos ekspozicijos antrame geležinkelio stoties aukšte, kita dalis – lauke po atviru dangumi stovintys eksponatai.
Bene įspūdingiausias eksponatas – prie pat vartų stovintis magistralinis prekinis garvežys SO-17 Nr. 744 su tenderiu. Pagamintas 1937 m. Rusijoje Briansko „Krasnyj Profintern“ gamykloje. Jį pamėgę ir vestuvininkai, kurie prie šio garvežio rengia fotosesijas.
Didžioji dalis eksponatų pagaminti Rusijoje ar buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje, o jų pagaminimo data prasideda nuo IV dešimtmečio. Neaišku tik kodėl nėra senesnių garvežių ir kitos geležinkelio technikos, gal tik vienas kitas smulkus eksponatas išlikęs iš tarpukario ar dar ankstesnio laikotarpio. Pagal tai, ką pamatėm lauko ekspozicijoje, ją būtų galima pavadinti sovietinių laikų geležinkeliečių technika.
Tarp čia stovinčių eksponatų galima išbandyti jėgas važiuojant mechanine drezina.
Nors ir nedidukas Geležinkelių muziejus, bet taip vaikštinėjant ir apžiūrinėjant eksponatus prabėgo paskutinė muziejaus darbo laiko valanda. Jei kam norisi labiau pasigilinti į Lietuvos geležinkelių istoriją ir kitus su geležinkeliais susijusius niuansus – muziejaus gidas jūsų paslaugoms, o mes pasitenkinom tuo, ką matėm, skaitėm ir lietėm.
Tiesa, pačio geležinkelio stotyje įrengti du maketai, kurių viename parodytas visos Lietuvos geležinkelių tinklas, o kitame – Vilniaus geležinkelio stoties projektas (bet čia tuo atveju, jei Vilnius nebankrutuos ir pasistatys metro).
Ir pabaigai bandau prisiminti, kiek metų skiria šiuos skirtingų kartų tablo? Dešimt, penkiolika?
Išeinant iš stoties pranešėjas trimis kalbomis nuolat kartoja: „Greitasis traukinys Klaipėda – Vilnius vėluoja 30 minučių. Atsiprašome, kad traukinys vėluoja”. Štai taip pas mus greitaisiais traukiniais Lietuvos geležinkeliai veža. „Veža” ir Lietuvos geležinkelių reklama, skirta krepšinio sirgaliams „Pergalės veža”. Išeini iš stoties, o ten, žiūrėk, dar ir „Vilnius veža”…