Pamiškėje, visai šalia Druskininkų Eglės sanatorijos, stovi garbaus amžiaus informacinė lenta su „Žilvino” tako schema. Tiek pačio stendo konstrukcija, tiek jame esantys užrašai tarsi byloja, kad jis pastatytas dar iki Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę.
Poilsiaujantys Eglės sanatorijoje taką gali rasti iš karto už sanatorijos administracijos pastato, kur į mišką veda platus asfaltu padengtas takas. Be Eglės poilsiautojų vargu ar daug dar kas čia vaikšto, nebent vietiniai ar grybų-uogų rinkėjai. O ir pats takas nėra kažkuo ypatingas, turbūt todėl ir ši informacinė lenta yra vienintelė vaizdinė informacija apie jį. Net internete apie šį taką galima rasti tik užuominas Eglės sanatorijos tinklalapyje, o Druskininkuose įrengtas Žilvino dviračių takas su šiuo taku nieko bendro neturi.
Bene vienintelė stende pateikiama informacija yra maršrutų ilgiai. Kadangi trumpiausio maršruto ilgis nesiekia 2 km, tai jį paliekame turintiems mažiau sveikatos ir patraukiame ilgiausiu maršrutu. Takas platus, danga lygi – tiesiog ne takas, o tikra miško autostrada vingiuojanti tarp medžių.
Už kelių šimtų metrų pasisukęs takelis tampa tiesus kaip styga.
Takas neveda nei pro lankytinas vietas, nei pro įdomius objektus, tačiau pasivaikščiojimas po Druskininkų apylinkių pušynus tai tarsi nemokama inhaliacinė procedūra jūsų plaučiams. Pušyne gausu kadagių, kurie keliasdešimt kartų geriau už pušis valo orą, todėl jis čia tikrai grynas. Vietiniai sako, kad atvažiavusiems nuo gryno oro net gi galvą gali pradėti skaudėti. Tie patys kadagiai ne tik valo orą, bet ir išskiria daug dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų, todėl pasivaikščiojimas čia ne tiek įdomus, kiek sveikas. Mėgstantys vaikščioti ilgesniais atstumais gali nueiti ir iki Grūto.
Po gero pusvalandžio ėjimo prieš akis atsiveria Eglės tvenkinio panorama. Tai iš Grūto ežero ištekėjęs Grūtos upelis, kuris yra išsiliejęs iš krantų dėl ties Eglės sanatorija pastatytos užtvankos.
Kas atidžiai stebi tako žymėjimą, prieš pat užtvanką pasuka į dešinę. O žymėjimas toks labai paprastas – palei taką ant medžių uždažytos mėlynos, raudonos ir/ar geltonos spalvos juostelės, kur mėlyna spalva reiškia ilgiausią maršrutą, raudona – vidutinį, o geltona – trumpiausią maršrutą.
Antra tako dalis visai kitokia nei pirma. Siauras miško takelis Eglės užtvankos pakrante veda atgal link Eglės sanatorijos.
Keletas rudeniškų miško akimirkų.
Artėjant link Eglės užtvenktas upelis siaurėja, o kitoje pusėje pro medžius prasišviečia Druskininkų ligoninė. Pakeliui praeiname pro ištroškusį berželį…
Tiek netoli tako pradžios, tiek link pabaigos stovi akmenys su iškaltais simboliais 0,8. Vienintelė versija, kad jie stovi yra nuėjus nuo pradžios 800m ir likus iki tako pabaigos 800m, bet kodėl būtent 800m lieka neaišku. Tikėtina, jų reikšmė yra kita.
Prie tako ant nedidelės kalvelės yra kapas, ant kurio visai neseniai degė žvakutė. Kapas supiltas iš žemių, nėra jokio antkapio ir paminklo, tik medinis kryžius stovi.
Pagaliau išeiname prie vandens telkinio, kurį ir reikėtų vadinti tikruoju Eglės tvenkiniu. Kitapus esančiame pastate yra vandens kaskados, kuriose po krentančiu vandeniu galima atsigaivinti po pirties (bent jau prieš keliolika metų taip būdavo). Prie tvenkinio vasarą atsidaro poilsiautojų pliažas (saulės vonios) – dar viena nemokama procedūra.
Paskutinėje tako dalyje ženklinimą įžiūrėti sunkiausia, todėl tikslą pasiekiame vadovaudamiesi orientacija (tiesiog reikia apeiti Žilvino ir Eglė+ korpusus ir pasiekti pradinį tašką).
Žilvino taką galima išskirti į dvi dalis – pirmąją, kuri veda plačiu ir tiesiu asfaltuotu miško taku, ir antrąją, kuri vingiuoja palei užtvenktą Grūtos upelį. Gali skambėti keistai, tačiau klaidžiausia tako vieta yra priėjus asfaltuotu taku užtvenktą upelį. Jei tik atitrauki dėmesį nuo medžių, iš karto nužygiuoji tolyn. Tarsi instinktas nuveda pagrindiniu keliu, o po to jau atsiranda dvejonės kai ant medžių neberandi ženklinimo. Įsivaizduoju, kiek poilsiautojų yra nužygiavę tiesiai… Mūsų atveju papildomas kilometražas sudarė arti 3km.
Šiaip takas visai smagus ir dar įvertinus kiek sezono metu čia būna poilsiautojų, nusipelno geresnio ženklinimo ir daugiau informacijos apie jį.