Vos už kelių kilometrų už Druskininkų esančiame Naujasodės kaime, ant Ratnyčėlės upelio kranto yra skulptoriaus Antano Česnulio sodyba, o joje įkurtas skulptūrų parkas. Sako, tai vienas geriausių Dzūkijos skulptorių, kuris per beveik 40 savo kūrybos metų sukūrė daugybę kūrinių iš medžio. Dalį šių darbų ir galima pamatyti Česnulio skulptūrų parke, kurį autorius įkūrė savo lėšomis.
Vos tik nuo kelio pasukus sodybos link, akį patraukia priešais stovintis vėjo malūnas. Jį skulptorius pastatė vienas su nedidele pagalba. Nors malūnas stovi ekspozicijos pradžioje, į jį pataria užeiti paskiausiai.
Pro malūną leidžiantis žemyn link Ratnyčėlės stovi akmeninė Rūpintojėlių siena. Priešingai nei kiti parko eksponatai, rūpintojėliai sukurti skirtingų menininkų iš visos Lietuvos ir suvežti čia, kad būtų galima palyginti skirtingą jų braižą.
Viena skulptūra vietą rado ir pačiame Ratnyčėlės upelyje.
Panaudodamas 300 metų senumo nudžiūvusios pušies fragmentus skulptorius sukūrė kūrinį „Žmogaus ir medžio gyvenimas”.
Kompozicija „Svarbiausi žmogaus gyvenimo momentai” gerai atitinka šių laikų aktualijas. Sakoma, kad dabar visa giminė ir artimieji susirenka tik per vestuves ir laidotuves. Šioje kompozicijoje autorius prie tokių progų dar priskiria ir Krikštynas.
Dalis Česnulio kurinių, tai scenos iš lietuvių rašytojų literatūrinių kūrinių kaip Žemaitės „Marti” ar Dauguviečio „Žaldokynė”, Vienuolio „Prieblandoje”.
Šiek tiek atokiau nuo pagrindinio tako Česnulis įamžino dar vieną aktualiją ar „neįteisintą kultūros paveldą” – dzūkiškos naminukės gamybą.
Savo kūriniuose skulptorius paliečia ir politinę temą. 2011 metais atidarytoje „Antano galerijoje” galima pamatyti konservatorių A. Kubilių pučiantį dviračio ratą ar Druskininkų savivaldybės merą R. Malinauską, kuris tvirtai laiko valdžios vairą ir net Jakilaičio rovokuojamas nepasiduoda.
„Du gaideliai, du gaideliai baltus žirnius kūlė, dvi vištelės, dvi vištelės į malūną vežė…” Būtent šios dainelės motyvais sukurtas labiausiai vaikų mėgstamas kūrinys, kuriame pavaizduoti visi dainelės herojai.
Tame pačiame Česnulio statytame malūne per 4 aukštus taip pat eksponuojami jo darbai, o pro langą matosi sode įrengtas paukščių daugiabutis.
Po parką atsargiai turėtų vaikščioti silpnų nervų lankytojai, nes kai kurios skulptūros gali suriaumoti ar netikėtai varpu paskambinti ir priminti, kad laisvė nėra duotybė ir dėl jos reikia kovoti. Duok Dieve, kad nereikėtų to daryti…
Čia tikrai turėtų būti smagu šiltuoju metų laiku, kai aplinkui viskas žaliuoja. Tuo labiau, kad yra ir kur prisėsti, ir sumuštinį užgeriant arbata suvalgyti, todėl ir vadinasi Česnulio parkas skulptūrų ir poilsio.
Sunku net įsivaizduoti kiek menininkas įdėjo darbo viską kuriant. O juk čia net ne visi jo darbai. Sako, kad jo darbus žino ir užsienyje, net tokios tolimos šalies kaip Pietų Korėja turistai užsuka pasigrožėti jiems egzotiškai atrodančių kūrinių. Gal būtumėm ir daugiau istorijų sužinoję ar įdomių faktų išgirdę, bet tuo metu pačio Antano vietoje nebuvo tai ir gido paslaugų be jo niekas suteikti negalėjo. Kita vertus tas malonumas 10 eurų kainuoja, todėl tiems, kas su muziejais mėgsta susipažinti paviršutiniškai – pasirodys brangu. Rašyta-nerašyta muziejų taisyklė „Nori gido? – Važiuok su grupe arba tarkis iš anksto”. Logiška, negi žmogus sėdės ir lauks, kol pasitaikys žingeidesnis turistas? O į parką suaugusieji gali patekti už 3 eurus.