7 vizijos V. Mačernio gimtinės take

Kaip atsidūriau prie poeto V Mačernio kapo? Labai paprastai, ėjau maždaug pusės kilometro ilgio taku, jo pabaigoje ir yra poeto kapas. V. Mačernis palaidotas visai šalia vienkiemio, kuriame prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, kur sukūrė daugumą savo eilėraščių. Tai Šarnelės kaimas, nutolęs kelis kilometrus nuo Žemaičių Kalvarijos. Iš pirmo karto šios vietos neradau, tik šiek tiek paklaidžiojęs kalvotose Žemaitijos žemėse įsukau į teisingą kelią. Jis ir pavadinimą turi – Pasaulio tautų teisuolių gatvė. Prie kelio stovi ženklas, jog iki poeto V. Mačernio kapo – 2 kilometrai. Toliau jau nėra kur paklysti.

Bandau prisiminti, ar yra Lietuvoje dar bent vienas pažintinis takas, skirtas ne gamtai, ne istorijai ir kultūrai pažinti, o žmogui atminti. Nepavyksta. Turbūt poeto V. Mačernio gimtinės takas vienintelis toks. Ir kuo gi nusipelnė tokio atminimo poetas, kuris žuvo būdamas vos 23 metų? Nemeluosiu, jog daug žinau apie V. Mačernį ir jo kūrybą, todėl žinių spragas lopau skaitydamas tako pradžioje esantį pirmąjį informacinį stendą. Trumpa pažintis su poeto biografija, mirties aplinkybėmis ir pačiu taku, kuris veda iki jo kapo.

Siaurai pramintu taku patraukiu tarp medžių ir netrukus prieinu suoliuką. Iš pamiškės atsiveria vaizdas į Žemaitijos kalvas. Nieko išskirtinio, tačiau akis užkliūva už akmens, kuriame iškalti žodžiai:
Penktoji vizija
„Laukuose degė saulė…”
„Gandralizdis” miške ant girios kalno
Viršukalnėje augo medis
Jame įsitaisė Vytautas
ir stebėjo apylinkes.

Kad ši vizija kažkaip susijusi su Mačernio kūryba, suprantu, bet čia nuovoka ir baigiasi. Ar šios vizijos yra tako dalis? Jei čia yra penktoji vizija, kur yra pirmos keturios? Ar jas praleidau? Klausimų daugiau nei atsakymų, bet žvilgtelėjęs į tako schemą nusiraminu. V. Mačernio gimtinės take parodytos 3 vizijos, panašu, jog tai yra kito pažintinio projekto dalis.

Pramintu taku leidžiuosi žemyn ir išeinu į kiek atviresnę vietą. Rodyklė link V. Mačernio kapo rodo kairėn. Beveik prie pat trykšta Kerpauskų šaltinis ir stovi informacinis stendas. Šalia šaltinio esančios kalvos papėdėje įrengtose požeminėse slėptuvėse ir toliau buvusioje sodyboje Antrojo pasaulinio karo metais Kerpauskai rizikuodami savo vaikų gyvybėmis slėpė ir globojo kelias žydų šeimas. Žydus išgelbėjo, bet patys buvo ištremti į Sibirą. Vėliau jie buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Čia ir bus atsakymas, kodėl per Žemaitijos kalvas einantis kelias pavadintas Pasaulio tautų teisuolių gatve. Kerpauskų sodyba yra netoliese, jiems priklauso ir ši žemė, per kurią veda V. Mačernio gimtinės takas.

Tako kairėje, maždaug už 300 metrų, matosi senos sodybos pastatai. Šioje sodyboje pragyveno kelios Mačernių kartos, čia gimė ir Vytautas Mačernis. Čia prabėgo sunkiais žemės ūkio darbais paženklinta jo vaikystė. Išvažiavęs mokytis poetas į gimtą sodybą vėl grįžo 1943 metais, vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą. Paskutiniai čia pragyventi metai buvo patys produktyviausi, poetas dirbo nuo ryto iki vakaro.

1944 metais traukiantis vokiečiams ir ateinant sovietinei valdžiai V. Mačernis taip pat nusprendė trauktis į Vakarus. Visgi pavienio šūvio sviedinio skeveldra buvo lemtinga ir būdamas 23 metų poetas žuvo prie Žemaičių Kalvarijos. Dėl prasidėjusių karo veiksmų namiškiai Vytautą nusprendė palaidoti kalnelyje prie Šarnelės. Šią vietą poetas buvo labai pamėgęs, kadangi čia dažnai ateidavo su savo senole.

Už kapo, kalvos pakrašty, yra paskutinę viziją ženklinantis akmuo. Smalsumas nugalėjo ir pasibaigus takui nutariu pasidomėti Mačernio vizijomis kiek daugiau. Eidamas atgal internete atrandu tinklapį macerniovizijos.lt, o jame ir visas 7 vizijas su žemėlapiu. Trys iš jų yra šiame take, kitos – Šarnelės apylinkėse. Vizijas galima skaityti, bet galima ir klausytis. Priėjęs suoliuką su vaizdu į artimiausias kalvas atsisėdu ir perklausau jas visas. Jei jau eiti poeto V. Mačernio taku, tai tik klausantis jo vizijų. Ir be žodžių tampa aišku, kodėl poetas nusipelnė tokio atminimo.