Nesėdėk Namuose

Solo žygiai už 1 eurą!

Ieškojau Kalėdinės eglės. Kur tik žiūriu – tai kreivos, tai su dviguba viršūne, tai retos, tai mažos. Pagaliau radau panašią į tai, ko ieškau. Bandau nusiderėti nuo 25 eurų iki 22, o pardavėjas sako: „Jūs juokaujat? Kėniai po 25 eurus, eglės po 18.“ Kėnio nenoriu, jis neturi kvapo, todėl sutaupęs ir gavęs tai, ko noriu, važiuoju namo. Šiais metais bus kalėdinė nuotaika su kalėdiniu kvapu. Tiesa, grįžus namo nuotaika kiek subjuro, nes grąžos gavau 10 eurų mažiau nei turėjau gauti. Ryte važiuodamas pakeliui užsuku pas eglių pardavėjus. Papasakoju situaciją ir suprantu, kad viskas priklauso nuo jų geranoriškumo. Ištraukę duoda man 10 eurų banknotą ir sako, kad jei netyčia būsiu apsigavęs ir rasiu tuos 10 eurų, pusę sumos jiems grąžinsiu. Sutarėm. Einu į parduotuvę. Jei vakar nesmagiai jaučiausi dėl žioplumo, jog iš karto nepasitikrinau grąžos, tai dabar atsirado nesmagus jausmas, kad tuos 10 eurų galėjau ir aš pats pamesti. „Tiek to, – pagalvojau grįždamas iš parduotuvės, – „einu, pasidalinsim po 5 eurus – bus teisingiausia.“ Vėl grįžtu pas eglučių pardavėjus ir viską paaiškindamas duodu 5 eurus. Jie atsiprašo manęs ir sako, kad patikrinę kasą įsitikino, kad tikrai vakar suklydo. „Tada šie pinigai už sąžiningumą, – sakau bandydamas įveikti jų pasipriešinimą neimti pinigų, – nupirkit vaikams saldainių Kalėdoms, sakykit nuo Kalėdų Senio.“

Apie sąžiningumą tą dieną dar galvojau daug. Tik jei prieš pietus maloniai stebino sąžiningi pardavėjai, tai po pietų daug blogų emocijų sukėlė tie, kurie jos neturi. Apie juos, tiksliau – apie jų darbus, sužinojau visiškai atsitiktinai. Naršydamas internete aptikau nemažai savo nuotraukų. Toks deja vu jausmas užplūdo atsidarius pirmą kartą matomą internetinį tinklapį, tarsi svetimuose namuose pamatytum savo daiktus. Aišku, paimtus neatsiklausus. Iki šiol kažką panašaus jaučiau tik kartą, kai kažkada buvo apvogtas mano automobilis išlupant visą audio aparatūrą.

Ką gi, jei jau žmonės skyrė pakankamai dėmesio mano tinklaraščiui, tai rasiu laiko pasidomėti jų kūriniu ir aš. Aišku, neatsiklausus, kaip kad tą padarė ir jie. www.pesciujuturas.lt – estetiškai tvarkingas internetinis tinklapis, už kurio slepiasi žygius organizuojantis kolektyvas. Neturiu pagrindo abejoti, jog tą jie daro gerai, tačiau pasaulį užklupus pandemijai ir galiojant susibūrimų ribojimams tenka ieškoti netradicinių sprendimų. Jau pavasarį viena iš žygius rengiančių organizacijų sugalvojo rengti ir pardavinėti taip vadinamus solo žygius. Sėkmės istorija nuskambėjo per žiniasklaidos priemones ir kaip grybai po lietaus pradėjo dygti panašius produktus siūlantys internetiniai tinklapiai. Pėsčiųjų turas – ne išimtis. Neslėpsiu, jau daugiau kaip metai pagalvoju apie tai, bet nesinori pardavinėti produktą, kurio didžiausią kainos dalį sudaro įpakavimas ir pateikimas. Apie tai, kas yra minėtos organizacijos pakuotėje, pakalbėsim vėliau, o pradėsiu nuo gražaus įpakavimo. Pėsčiųjų turas tinklapyje yra skiltis Solo žygiai, kur lankytojams pateikiami įvairaus ilgio ir sudėtingumo maršrutai. Šioje vietoje ir pradėjo reikštis tas deja vu jausmas, kuris įėjus į maršrutą giliau pavirsdavo kur kas stipresniais jausmais. Priežastis labai paprasta – iš daugiau nei šimto paruoštų maršrutų beveik pusėje jų sudėtos nuotraukos iš tinklaraščio „Nesėdėk namuose“. Apie trečdalyje maršrutų sudėtos nuotraukos yra tik mano tinklaraščio. Gaunasi nebloga galerija.

Kam vargintis ir siuntinėti fotografą po Lietuvos takus jei galima tiesiog nukopijuoti svetimą turinį ir patalpinti savo tinklapyje net neatsiklausus. Nebuvo laiko atsirinkinėti, todėl sudėjo ir tas, kuriose yra šeimos nariai. Savavališkai pasisavinę svetimas nuotraukas Pėsčiųjų turas tokius maršrutus pardavinėja po eurą, du ar tris. Įdomu, kas viduje? Įdomu buvo ir man, todėl nepagailėjau euro ir nusipirkau vieną tokį maršrutą. Apima jausmas, tarsi pirkčiau iš manęs vogtą daiktą.

Kaip jūs galvojate, ką galima rasti svetimomis nuotraukomis išpuoštoje dėžutėje? Bingo! Svetimą maršrutą. Tiesą pasakius, jau nebepikta, jau juokinga. Visų pirma toks maršrutas vertas nieko! Jį bet kas gali parsisiųsti nuėjęs į atitinkamą tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ įrašą. Nemokamai! Visiškai! O juokingiausiai atrodo šitų žygių organizatorių beviltiškumas, kadangi būdami savo srities specialistai pardavinėja tai, ką sukūrė kiti ir dar yra prieinama nemokamai. Tikėtina, kad tokių maršrutų šiandieniniame pasiūlyme yra ne vienas ir ne du.

Pasižiūrėjau parsiųstą Vainagių pažintinio tako maršrutą ir jis man kažkuo pasirodė pažįstamas. Įsitikinti daug laiko netruko. Nukopijuotas. Jei kas tiki sutapimais, gali įsirašyti bet kokią maršruto sekimo programėlę ir pabandyti gauti tokį patį – nepavyks. Net jei reikiamoje vietoje išsuksit iš kelio į mišką gamtinius reikalus atlikti :). Bravo, Pėsčiųjų turas tai padarė!

Jei manote, kad jų neteisėtai pasisavintos nuotraukos su nukopijuotais maršrutais bei besidubliuojančiais ir kai kur realybės neatitinkančiais aprašymais verti bent 1 euro – pirkit. Sako, dar nuolaidų kodų bus. Tik prieš tai susipažinkit su tokia nuostabia organizacija, kurios prezidento vertybės išryškėja perskaičius šį tekstą, kurios puikiam fotografui neužkliuvo mėgėjiškos nuotraukos su nuvažiavusiu baltos spalvos balansu (bet sutaupė kokius 2000km ir n valandų laiko) ir kurios kažkuris komandos narys sudarė puikius maršrutus tiesiog gulėdamas ant sofos.

Nepelnytai praleidau marketingo specialistą, kuris, panašu, rūpinasi ir viešaisiais ryšiais. Tad klausimas jam – ar už šio projekto stovinčios įmonės pritaria, kad tikslas būtų pasiektas bet kokiomis priemonėmis? Gali būti, kad pritaria, nes pagal rekvizitai.lt tinklapį administruojančioje įmonėje dirba tik vienas asmuo, visi kiti, panašu, atlyginimus gauna iš tinklapio apačioje nurodytų įmonių.

Manau, kad tai buvo pirmas ir paskutinis apsipirkimas šiame žygius pardavinėjančiame tinklapyje, kurį administruoja Všį skambiu pavadinimu „Tautos patriotai“. Rašo, kad jie žygių metu ruošia gardžią košę. Įsigaliojo griežti ribojimai, o košės jie prisivirė nemažai, dabar teks srėbti patiems.

Būkit kritiški bet ką pirkdami, skaičiuokit grąžą iš karto ir žinokit, kad tarp pinigų ir vertybių yra šioks toks skirtumas. O kad namuose būtų ne tik kalėdinis kvapas, bet ir kalėdinė atmosfera, man dar trūksta girliandos. Tikiuosi ją rasiu pas sąžiningą pardavėją. Linksmų Švenčių!

Exit mobile version