Atradimai Aukštaitijoje: Jurkiškio upelio pažintinis takas

Šįkart sukame vairą į Aukštaitijos pusę, kur savo tikslu pasirinkome Jurkiškio upelio pažintinį taką. Asvejos regioniniame parke, Beržos kraštovaizdžio draustinyje teka vos 1,2 kilometro ilgio Jurkiškio upelis. Čia įrengtas Jurkiškio upelio pažintinis takas, o vieta jo įrengimui pasirinkta ne be pagrindo, nes upelio žemupys tai tarsi tarp miškų ir ežerų pasislėpęs neatrastas pasaulis.

Pagrindinis šio neatrasto pasaulio akcentas tai išraiškingu ir stačiašlaičiu slėniu vingiuojantis Jurkiškio upelis dar Melnyčėlės vardu vadinamas. Šį kraštovaizdį, kaip ir didžiosios Lietuvos dalies reljefą, sukūrė ledynai, kurie daugiau kaip prieš 12 tūkstančių metų tirpdami suformavo ežerus, upių ir upelių vagas ir slėnius. Šiek tiek išsamesnis aprašymas apie tai pateikiamas viename iš informacinių stendų (jų čia keletas).

Nekantraudami laipteliais kopiam aukštyn pasigrožėti slėniu ir apylinkių panorama. Kol gamta dar nesužaliavo, pro medžių šakas matosi mėlynuojantys Asvejos ežero vandenys, o slėnio apačioje įveikdamas nuverstų medžių kliūtis teka Jurkiškis. Jis išteka iš Suolelio ežero ir įteką į Asvejos ežerą. Tarp šių ežerų yra apie 14 metrų aukščio skirtumas, kurį upelis nukrenta nutekėdamas vos per 1,2 km. Būtent srauni tėkmė ir grunto savybės lėmė tokio stačiašlaičio upelio slėnio susidarymą.

Toliau pažintinis takas veda šlaito keteromis. Kiek paėjėjus sutinkam pirmąją tako rodyklę, rodančią ėjimo kryptį. Keliaujam „prieš srovę”, bet krypties nekeičiam. Tako pradžioje jokios pradžią žyminčios rodyklės nematėme, todėl pirmiausiai kopėme į artimiausią šlaitą. Manau, Jurškiškio upelio pažintinis takas vienodai įdomus einant bet kuria kryptimi. Abiejuose slėnio šlaituose randam po įrengtą apžvalgos terasą.

Mediniai laiptai, turėklai, takeliai iš lentų ar tilteliai per nugriuvusius medžius – viskas atrodo nauja (geros būklės) ir gerai apgalvota. Upelio slėnis sutvarkytas – apvalytas nuo krūmų ir menkaverčių medžių, todėl matomumas puikus. Jaučiasi savitas tako įrengimo braižas, kurį labiausiai išryškina įrengtos terasos ir tilteliai per medžius. Toli gražu ne pigiausias sprendimas, bet tikrai originalus.

Laiptai laipteliai. Neskaičiavom kiek, bet jų tikrai daug.

Ten, kur pažintinis takas kerta slėnį ir per Jurkiškio upelį nutiestas tiltelis, vandenyje stūkso „Puntuko vaikas”. Kaip ir pats Puntukas, šis akmuo su ledynais atkeliavo iš šiaurės, o dabar pagal upelį (ar šalia esantį kaimą) jam Jurkiškio akmens vardas duotas ir įtrauktas į valstybės saugomų gamtos vertybių sąrašą.

Gal šis pažintinis takas ir neišsiskiria objektų ar informacijos gausa, bet tikrai vertas dėmesio dėl vaizdingo slėnio ir tikrai smagaus pažintinio tako. Viename iš tinklaraščių buvo parašyta, jog ši vieta turi gerą aurą. Tikrai, čia reikia atvažiuoti ir pasivaikščioti, tiesiog pabūti su gamta, nes šis pažintinis takas kitoks.

Tik reikėtų paminėti, kad privažiuoti iki šio tako lietingu oru gali būti sunkiau. Nuo pat Dubingių veda siauras vingiuotas laukų keliukas, kuris šlapiu oru gali būti sunkiau pravažiuojamas. Iki pažintinio tako pradžios likus porai šimtų metrų, keliukas Asvejos ežero šlaitu stačiai leidžiasi žemyn. Tik vos įskaitomas mažas užrašas perspėja, kad kelias gali būti nepravažiuojamas lengviesiems automobiliams. Sausu oru mes pravažiavom, bet šiaip reikėtų būti atsargiems. O gal ir didesnio perspėjamojo užrašo reikėtų, kad gamtos pažinimo džiaugsmo rūpesčiai neužgožtų.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės kelias veda link Jurkiškio kaimo. Jei anksčiau tekdavo tiesiog pervažiuoti upelį, tai dabar stovi tiltelis ir kitą krantą galima pasiekti saugiai. Jei kam nepavyktų užvažiuoti stačiu keliuku atgal, gal pavyktų rasti kitą išvažiavimą pro Jurkiškio kaimą.

Belieka tik pasakyti, kad Jurkiškio upelio pažintinis takas siekia 1,5km ilgį, nors Endomondo programėlė su visais nuklydimais nuo maršruto suskaičiavo daugiau nei 2,5 km. Išvažiuojam jau leidžiantis saulei. Sako prieš miegą pasivaikščioti sveika.