Tokie mes tie lietuviai esame, kad kai būna šilta – norime vėsumos, kai būna šalta – norime šilumos. Kai ilgai nelyja laukiame lietaus, kad daržai neišdžiūtų, o kelias dienas merkiant lietui pasiilgstame saulės. Praeitų metų gruodis buvo tikrai šiltas ir gamtoje labiau jautėsi vėsus ruduo nei žiema, todėl artėjant šventėms visi laukė sniego. Vien jau kad Kalėdinės nuotaikos būtų daugiau. Ir sulaukėm. Ir ne tik sniego, bet ir šalčio, ir dabar jau žiūrim oro prognozes kada atšils. Būtų dabar +30C, – galvojam, ot būtų malonu. Štai čia ir prisiminiau rugpjūčio mėnesį, kai jau antrus metus iš eilės per karščiausias metų dienas pataikom nuvažiuoti į Juodkrantę.

Poilsis Juodkrantėje

Daug kas Juodkrantę įsivaizduoją kaip ramią ir gan nuobodžią vietą, kur galima arba gulėti prie jūros, arba lindėti poilsio namų kambaryje. Čia tikrai ras ką veikti užkietėję žvejai ir dviratininkai, tačiau eiliniam poilsiautojui atrakcijų nėra daug. Viena iš jų – pasivaikščiojimas Juodkrantės dendrologiniu taku.

Dendrologinis takas Juodkrantėje

Takas prasideda prie Gintaro įlankos ties paskutiniu namu einant nuo Juodkrantės. Jau pačioje tako pradžioje stovi informacinis stendas su žemėlapiu. Tako ilgis -1600m, take įrengta 16 informacinių stendų ties čia augančiais medžiais ir krūmais.

Visai netoli įžanginio stendo stovi sekantis, supažindinantis su platanalapiu klevu, o už jo lapoja ir pats platanalapis klevas.

Tokių stendų take yra dar 15 ir visi jie supažindina su čia augančiais medžiais ir krūmais: juodalksniu, paprastuoju ąžuolu, europiniu kėniu, paprastąja egle ir pušimi, paprastuoju kašnonu ir raugerškliu, raudonuoju ąžuolu, mažalape liepa, paprastuoju skroblu, paprastuoju sausmedžiu, baltauoge meškyje, raudonuogiu šeivamedžiu, paprastuoju šaltekšniu.

Juodkrantės dendrologinis takas

Lengvas aprašymas su keletu faktų apie kiekvieną augalą nereikalauja daug pastangų skaityti ir suprasti, todėl moksleiviams tai geras botanikos žinių užtvirtinimas. Kai kuriose vietose galvą reikia pasukti ir protingesniems keliauninkams, nes viename stende aprašytus krūmus ne iš karto pavyksta atsirinkti ir atskirti kuris yra kuris. Ką labiau domina žinios, o ne gyvas pasivaikščiojimas, apie šį dendrologinį taką ir jo gyvus eksponatus gali pasiskaityti čia.

Karšiausiomis vasaros dienomis take sutikti vaikščiojančių neteko. Dienos kaitrą vieni išnaudoja gulėdami paplūdimyje po skėčiu, kiti nesaugo savo odos ir degina ją iki šokolado spalvos, treti slepiasi pavėsyje ar tiesiog gurkšnoja šaltą alų. Apie tai ką veikti visi pradeda galvoti tik tada, kai dangų užtraukia debesys ir papučia vėsus vėjas. Tokiu oru šis takas būtų tikrai puiki laisvalaikio praleidimo vieta.

Dendrologinis takas Juodkrantėje

Taku verta pasivaikščioti ne tik dėl atrimesnės pažinties su čia augančiais medžiais. Verta vien jau pasigėrėti gražia pajūrio gamta – Juodkrantės sengire, kur parabolinės kopos apaugusios šimtametėmis pušimis ir eglėmis. Einant taku galima pamatyti ne tik girią, bet ir tikrą ąžuolyną. Jis ošia pažintinio tako pusiaukelėje.

Juodkrantės dendrologinio tako ąžuolai

Tako pradžioje takas veda pro Griekų daubą, padavimais apipintą lapuočių giraitę. Joje kadaise augo didelė išsišakojusi liepą, kurią prieš karą nupjovė vokiečiai. Dabar ten galima pamatyti kitą, naujai pasodintą liepą, tik einant svarbu nepražiopsoti tarp medžių pasislėpusios rodyklės.

Grikų liepa Juodkrantėje

Nors karštomis rugpjūčio dienomis poilsiautojų tiek, kad laisvų lovų Juodkrantėje surasti beveik neįmanoma, be šio stirniuko taip nieko daugiau ir nesutikom šiame take.

Dendrologinis takas Juodkrantėje

Jei nepasiklysit – tako pabaigoje išeisit prie Juodkrantės kapinaičių. Nors pasiklysti nelabai yra kur, tačiau vienoje vietoje gan ilgą atkarpą neaptikom tako ženklinimo ir stendų, o tai sukėlė abejonių. Ir pats takelis gerokai susiaurėjęs buvo, bet kaip sako patarlė – nemesk kelio dėl takelio.

Nors takas nėra ilgas, bet kaip poilsiaujantiems tai pats tas. Gal tik poroje vietų vertėtų papildomai ženklų pastatyti, kad jokių abejonių dėl ėjimo krypties neliktų. Vakarop užsibuvus miške gali uodai užpulti, todėl vėlyvam vakarui pasivaikščiojimo taku planuoti neverta. Ir galima tik įsivaizduoti, kaip čia smagu pavasarį ir rudenį kai pasivaikščiojimui ir oras puikus, ir gamta graži. Ir tikimybė sutikti poilsiautoją tikrai maža.

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *