Kuo puikiausiai prisimenu beveik prieš 20 metų vykusią kelionę į Prahą autobusu, kai grįžęs prisiekiau, kad tai buvo paskutinis kartas, kai keliavau tokiu būdu. Iki pat šios dienos laikiausi pažado ir nei akies krašteliu nekreipiau dėmesio į kelionių autobusu pasiūlymus. Gal ir toliau būčiau ištikimas savo įsitikinimams, tačiau kaip kažkas yra sakęs, jog neverta mirti dėl savo įsitikinimų, nes jie gali būti neteisingi, kol nenusprendžiau surizinuoti ir pasinaudoti proga nuvykti į Rygą autobusu. Šį kartą viliojamai atrodė ne tik Ryga, bet ir pats autobusas, kadangi 2017 metais geriausiu pasaulyje autobusu pripažintas Scania Irizar Lounge su verslo klasės vietomis autobuso gale žadėjo dar nepatirtą komfortą. Patogios reguliuojamos sėdynės su priekyje įmontuotais ekranais, ausinėmis ir USB lizdu išmaniųjų įrenginių pasikrovimui, didžiulė erdvė kojoms ir kavos aparatas su kalbų ir gėrimų pasirinkimu tarsi sako, jog savo įsitikinimus kas kiek laiko ne tik galima, bet ir reikia pergalvoti.

Lux express autobusas

Po keturių su puse valandų kelio, išbandęs keletą kavos gėrimų ir įsitikinęs, jog mano priklausomybė nuo telefono kur kas didesnė nei nuo televizoriaus, išlipau Rygos autobusų stotyje. Čia pat, už geležinkelio bėgių, prasideda Rygos senamiestis. Planų jokių nekūriau kur eisiu ir ką lankysiu. Atsidaviau kojoms ir pasileidau kur akys veda siauromis senamiesčio gatvelėmis, kol prieš akis neišdygo debesis siekiantis bokštas. Debesis jis siekė ne tik todėl, kad labai aukštas (123 m), bet ir todėl, kad patys debesys žemai slinkdami nuolat, bet nestipriai prausė senamiesčio fasadus ir kartais atrodė, kad užkliuvę už aukščiausių bokštų užsibūdavo virš miesto ilgiau nei patys to norėtų. O įdomiausia, kad kuo labiau orų prognozė įtikinėjo, jog lietaus Rygoje tikrai nebus, tuo piktdžiugiškiau debesys, perfrazuojant Donelaičio poemos žodžius, visas sinoptikų prognozes paneigdami juokės. Lai juokias, o aš neatsispiriu pagundai pakilti į 72 metrų aukštį, kur Šv. Petro bažnyčioje įrengta apžvalgos aikštelė. Į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta bažnyčia išties sena, pastatyta 1209 metais ir daug kartų atstatinėta. Rašoma, kad maldos namai mažiausiai 6 kartus nukentėjo nuo žaibų.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Su liftu pakilti į apžvalgos aikštelę bilietas kainuoja 9 eurus, o už nugaros kainą išgirdę vokiečių turistai choru ištaria WOW. Brangu, bet visos kitos už senamiesčio ribų esančios apžvalgos aikštelės tokiu vaizdu iš viršaus pasigirti negali. Tiek to, išgersiu 2 bokalais mažiau latviško alaus, bet į Rygą pasižvalgysiu iš ten, iš kur ji gražiausia.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Oficialiai rašoma, jog liftas kelia kas 10 minučių, tačiau lankymosi metu jis kėlė dažniau, o kad laikas laukiant neprailgtų, prie lifto įrengtas ekranas, kuriame rodomi vaizdai apie atstatymo  ir restauravimo darbus. Pati bažnyčia tiesioginės savo paskirties jau nebeatlieka, o naudojama kaip parodų ir koncertų ervė. Kol lauke pradžius balos, turiu progą pasivaikščioti po tekstilės darbų parodą.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Bandau klaidžioti po Rygą kaip po Prahą, Veneciją ar Amsterdamą, kur vaikščiojimas be žemėlapio suteikia daugiau džiaugsmo nei vaikščiojimas pažymėtu maršrutu nuo taško A iki taško B, po to taško C ir t.t. Nesvarbu, kad Rygos senamiestis nėra didelis ir nesvarbu, kad kažką galiu praleisti, tiesiog vaikštau kaip tas katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas ir ten kur nori. O Rygai kačių tema nesvetima. Vienas puošnus senamiesčio namas puošiasi ne tik dviem ant stogo tupinčiomis katėmis, bet ir turistus vilioja jų atsiradimą paaiškinančia legenda. Pasak jos, turtingas vietos pirklys vis prašydavosi būti priimamas į vokiečių pirklių gildiją, tačiau pastarieji nesutikdavo. Baigėsi pirkliui kantrybė ir jis pasistatė puošnų namą, puošnesnį už gildijai priklausančių pirklių, o į jų pusę atsuko stogus puošiančių kačių užpakalius. Sako, buvo teismas, bet pirklys išsisuko paaiškinęs, jog katėms negali įsakyti į kurią pusę užpakalį atsukti. Kažin kokia šios legendos versija pasakojama vokiečių turistams?

Pasivaikščiojimai po Rygą

O turistų iš Vokietijos čia nemažai, mėgsta jie Prūsijos ir Livonijos ordino žemes lankyti. Be kita ko Rygos miestas XIII a. tų pačių vokiečių buvo įkurtas. Tarsi vokiškos dvasios šiame mieste būtų maža, devinto dešimtmečio pradžioje Rygoje atsirado Bremeno muzikantų skulptūra. Rygos ir Bremeno miestai draugauja, o kaip žinoma, smulkios dovanėlės stiprina draugystę, tai Vokietijos miestas padovanojo Latvijos sostinei tarsi įrėmintus Bremeno muzikantus. Tas įrėminimas ne šiaip sau, jis turi gilesnę prasmę ir simbolizuoja veržimąsi pro geležinę uždangą. Skulptūros simbolizmas gerokai nublanksta prieš sukurtą legendą, jog paglosčius Bremeno muzikantų snukučius išsipildo norai. Tas akivaizdžiai matosi pažvelgus į skulptūrą, o norint nusifotogtafuoti prie jos gali tekti net eilėje pastovėti.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Vaikštau po Rygos senamiestį zigzagais, todėl nenustembu ir į tą pačią vietą sugrįžęs. Tada jau renkuosi kitą gatvelę ar net bromą (tai vienas iš kalbininkus siutinančių žodžių, kuriems teisingo atitikmens lietuvių kalboje dar niekas nesugalvojo). Patenku į kiemą, pilną turistų, kuriuos angliakalbis gidas pradeda kamantinėti: „Kas yra po jūsų kojomis?“
„Akmenys!“ – garsiai šaukia dauguma.
„O kas po jais?“ – Jausdamas, kad uždavė gudrų klausimą išsišiepia gidas.
„Kapinės!“ – ramiai ir užtikrintai ištaria vienas iš turistų, pasirodydamas, jog yra arba nuovokus, arba apsiskaitęs.

Gidas šią informaciją patvirtina ir tęsia pasakojimą kaip viduramžiais čia buvo laidojami žmonės, o aš patraukiu savais keliais, pamatyti ko nors nematyto ar nugirsti ko nors negirdėto.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Netrukus prieš akis iškyla „Trys broliai“ – trys viduramžiais statyti namai, kurie taip pavadinti dėl panašumo į Taline stovinčius tris pastatus, vadinamus Trimis seserimis. Pats vyriausias iš jų – stovintis dešinėje. Tai amatininko namas, kurio viename aukšte buvo gyvenamos patalpos, kituose – amatininkų dirbtuvės ir sandėliai. Vidurinis pastatas gerokai jaunesnis ir jame gyvenimui jau skirti du aukštai, o štai pats jauniausias, kairysis namas, jau yra tik gyvenamasis. Gal kadanors prie šių brolių prisijungs ir ketvirtasis, kuris, laikantis tendencijų, turėtų būti daugiabutis.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Rygos senamiestyje pasiklysti beveik neįmanoma. Iš vienos pusės jis prisiglaudęs prie Dauguvos upės, iš kitos pusės nuo likusio miesto atskirtas Pilsetos kanalo. XIX a. palei kanalą ėjęs gynybinis pylimas buvo nugriautas ir jo vietoje įrengtos žaliosios zonos, kurios dabar tapusios vietos gyventojų ir Rygos svečių pasivaikščiojimų vieta. Atslinkęs eilinis lietaus debesis trumpam išvaiko iš parko visus rygiečius, palikdamas stovėti nuo neseniai pasibaigusios dainų šventės likusius saviveiklininkus.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Visas balas žemė bematant sugeria. Sausra buvo ne tik Lietuvoje, sausra buvo ir Latvijoje. O netoliese nuo kalvos tarsi kalnų upė su kriokliais tekantis upeliukas visai ne lietaus pasekmė. Tai Bastėjos kalva, ant kurios seniau stovėjo įtvirtinimai, tačiau juos nugriovus suformuotas dirbtinis upeliukas su kaskadomis, o įtvirtinimų likučiai tapo jaunimo susibūrimo vieta.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Nuo kalvos gerai matosi Parako bokštas – vienintelė išlikusi Rygos gynybinės sistemos dalis. Iš pavadinimo aišku, jog jame buvo laikomas parakas. Šalia bokšto – Latvijos miestų ir savivaldybių hermais išmarginta siena, kuri gal net labiau traukia dėmesį nei Parako bokštas.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Kanale trykšta fontanai, o kanalo krantinėse, tarsi čia būtų koks Pabaltijo Amsterdamas, būriuojasi turistus siūlantys paplukdyti laiveliai. Kiek daug jaukumo miestui suteikia vanduo ir panašu, kad Rygos miestas moka tą išnaudoti. Parko takelių voratinklis, skirtingus kanalo krantus jungiantys tilteliai, skulptūros ir paminklai besipuikuojantys įvairiaspalvių gėlynų jūroje sukuria draugiško ir mielo miesto atmosferą. Norėtųsi čia pasivaikščioti ilgiau, o gal ir paplaukioti.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Nors dauguma senamiesčio namų papuošti raudonais čerpiniais stogais, netoli kanalo stovi namas, uždengtas žaliu stogu. Tai Latvijos nacionalinis teatras, tačiau šis pastatas reikšmingas dar ir tuo, kad jame 1918 metais buvo paskelbta Latvijos Nepriklausomybė.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Suku link upės, kur XIV a. pastatyta Livonijos ordino pilis skirtingais laikotarpiais buvo švedų, rusų ir lenkų rezidencijomis, o paskelbus Latvijos nepriklausomybę ir praeito amžiaus 9-ąjame dešimtmetyje ją vėl atkūrus, čia įsikūrė Latvijos prezidentūra.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Tik vienišas apsauginis vaikštinėja aikštėje prie prezidentūros. Gal ką tik nulijęs lietus visus suvarė į restoranus ir barus, o gal tai ne ta vieta, kuri darbo dienos vakarą galėtų pasigirti turistų būriais. Žmonių beveik nėra ir kitapus prezidentūros, kur ant laiptų prie Dauguvos upės stovi įstiklintas milžinas Kristoforas. Broliukai latviai gal todėl ir vadinami broliukais, nes mūsų sostinės įsikūrusios prie upių ir sieja jas legenda apie Kristoforą, nešantį per vandenį vaikelį. Tiesa, Šventasis Kristoforas brenda per vandenį pasiremdamas kryžiumi, kaip kad pavaizduota Vilniaus herbe, o štai vietoje kryžiaus laikantis lazdą turėtų būti Alkis.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Dar viena Rygos senamiesčio vieta, kurios nevalia praleisti – Domo katedra. Ji yra ne tik pati didžiausia Latvijoje, bet ir viena didžiausių Pabaltijyje, kurios statybą pradėjo pats Rygos miesto įkūrėjas – vyskupas Albertas. Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos katedros viršūnėje nuo viduramžių sukinėjasi gaidys, kuris atlikdamas vėtrungės funkciją miestiečiams atsukdavo arba auksu spindinčią, arba juodai nudažytą savo pusę. Nuo jūros počiantis vėjas vėtrungę pasukdavo taip, kad ji auksu spindėdavo miesto gyventojams, tarsi sakydama, kad į uostą gali įplaukti laivai ir diena bus gera. Pasisukęs į jūrą vėjas pasukdavo ir vėtrungę, kuri rodydavo rygiečiams juodąją pusę, tarsi pranešdama blogas naujienas dėl į uostą negalinčių įplaukti laivų.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Aikštėje verda gyvenimas, štai kur žmonės. Prieš kiek daugiau nei 100 metų aikštės čia nebuvo, ji buvo užstatyta pastatais, tuo tarpu šiandien ji užstatyta meškomis. Vaikštau tarp daugiau nei 140 meškų, išpieštų skirtingų šalių simboliais ir bandau prisiminti ar tai tie patys meškinai, kuriuos prieš keletą metų buvau sutikęs Berlyne per visą Kurfürstenstraße gatvės ilgį? Turbūt tie patys, nes tai po pasaulį keliaujančios parodos „United Buddy Bears“ eksponatai, kurie Latvijos šimtmečio proga yra Vokietijos dovana mūsų kaimynei.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Vokiškos dvasios Rygoje daug, bet širdžiai mieliausia rasti lietuviškus motyvus.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Rygoje galima ne tik lietuviškų motyvų pamatyti, bet ir lietuvių kalbą išgirsti. Latvijos sostinė ranka pasiekiama, todėl lietuviai čia dažni svečiai. Tiesa, autobusu Ryga-Vilnius važiavo ištisas internacionalas – girdėjosi lietuvių, rusų, lenkų, latvių kalbos, o autobuso gale verslo klasė buvo beveik užpildyta svečių iš Artimųjų Rytų. Kas darbo reikalais, o kas turistauti ir pramogauti, juk Ryga tai miestas, kuris naktį prityla, bet nenutyla.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Senamiesčio gatvelės, skverai ir aikštės, statyte nustatytos pavėsinėmis ir stalais, vilioja turistus gėrimais ir maistu. Ir daugelį suvilioja, tačiau ne mažiau stebina įvairios suvenyrų parduotuvės ir mažos jaukios parduotuvėlės, kurios net ir vidurvasarį pasipuošusios girliandomis ir kitokiais akį traukiančiais papuošimais, tarsi Kalėdos truktų ištisus metus, stoja į turistų viliojimo kovą bandydamos juos pavergti jaukumu, originalumu ar šmaikštumu.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Apsipirkimo malonumai ne man, todėl nepalikęs latvių prekybininkams nei euro einu ten, kur į dangų stiebiasi Laisvės paminklas. Beveik 43 metrų aukščio paminklo viršūnėje jauna moteris laiko tris žvaigždes, simbolizuojančias tris Latvijos kultūrinius regionus, o apatinėje paminko dalyje galima suskaičiuoti 56 skulptūras, kurias įprasmina iškalti žodžiai „Tėvynei ir laisvei“.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Anksčiau laikiausi tokio principo, jog aplankęs kokį miestą ar šalį išrinkdavau tris nuotraukas, geriausiai atspindinčias aplankytą vietovę. Rygos atveju tikriausiai pakaktų ir vienos – tai raudonų plytų Juodagalvių rūmų fasadai. Ir patys rygiečiai sako, kad tai vieni gražiausių miesto pastatų, kurie II-ojo pasaulinio karo metu buvo beveik visiškai sugriauti, bet Latvijai atgavus Nepriklausomybę – atstatyti. 1334 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti namai buvo ne kartą atstatinėjami ir perstatinėjami, tačiau nepaisant visų negandų sulaukė šių dienų.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Aikštės viduryje, iškėlusi kardą į viršų, stovi Rolando statula. Tiksliau jos kopija, tačiau tai nesumenkina jos reikšmės, nes Latvijoje visi atstumai skaičiuojami būtent nuo Rolando iškelto kardo smaigalio. Ne kartą girdėjau istoriją, jog Vilniuje toks „centras“ buvo centrinis paštas, tačiau dabar šią informaciją tikrinti ne vieta ir ne laikas.
Tereikia pasisukti į tą pusę, kur žiūri Rolandas ir prieš akis iškyla Rygos rotušė.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Jei valgydami pabaigai pasiliekate skaniausią kąsnį, tai pasivaikščiojimą po Rygą vertėtų baigti šioje vietoje. Taip ir būtų man pasibaigusi pažintis su Ryga (kažkelinta po keleto metų pertraukos) jei ne pro viešbučio langus dėmesį patraukę angarai. Visuose juose įskikūręs Rygos centrinis turgus, kuris tituluojamas didžiausiu Rytų Europoje. „Reiktų jame apsilankyti“ – su tokia mintimi užtraukiau užuolaidas ir nuėjau miegoti.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Rytas išaušo toks pat lietingas, koks buvo vakar vakaras, o sinoptikai vis teigė, kad neturėtų lyti, kaip, beje, žadėjo ir vakar. Tas lietus ne kliūtis vaikštinėti po turgų, kuris beveik visas po stogu. Penki angarai, kurių kiekviename prekiaujama skirtingais produktais – daržovėmis, mėsa, žuvimi, pieno produktais ir rūbais, buvo pastatyti prieš Antrąjį pasaulinį karą ir turgus juose pradėjo veikti 1930 metais. Viename ir lankstinukų rašo, kad angarai buvo statomi kariniams orlaiviams, tačiau viskas baigėsi tuo, kad juose įsikūrė didžiausias ir moderniausias turgus Europoje.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Aišku ir tvarkinga – toks pirmas įspūdis susidaro vaikštinėjant iš vieno angaro į kitą, o produktų gausus pasirinkimas ir tvarkingas jų pateikimas skatina plačiau atverti piniginę. Jei gyvenčiau Rygoje, atverčiau ją dažniau ir plačiau, nors kainos tikrai ne mažesnės nei Vilniuje. Akivaizdu, kad prieš euro įtakotą kainų kilimą bejėgė net ir didelė konkurencija. Negaliu atsistebėti pasiūlos gausa patekęs į žuvų paviljoną ir matydamas ledo vitrinose dar spurdančias žuvis, jaučiu, kaip mane apima pavydo jausmas. Kur nepavydėsi, jei visų Vilniaus turgų žuvų skyrius sudėjus į vieną vietą negausi nei pusės to, ką galima rasti čia. Užgniaužęs pavydo jausmą traukiu iš kišenės piniginę ir perku šprotų asorti. Būtų tikra nuodėmė iš tokio žuvies turgaus išeiti be jokios žuvelės.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Žuvies paviljonas stebina ne tik žuvimis, jame dar yra ir taškas. Nepropaguojantys blaivaus gyvenimo būdo puikiai žino ką tai reiškia – tai nelegali vieta, kur galima nusipirkti alkoholio. Rygos centriniame turguje viskas legalu ir tik rusiškas užrašas ant stendo sukelia vienokias ar kitokias asocijacijas, tačiau ieškantiems lauktuvių ir nenorintiems pirkti Rigas balzams, čia pasiūlys Rygos samagoną. Taip vadinamas medaus brendis, kuris gaminamas tik iš medaus. Ne blogiau už patį stendą šį siprųjį gėrimą reprezentuoja ir pardavėja, kuri nesustodama pasakoja, kaip sevovės slavų kalba pavadintas gėrimas pasauliniu mastu buvo apdovanotas aukso medaliu ir yra vienintelis toks Latvijoje. Marketingas įsuktas geras, tačiau už viską reikia susimokėti, todėl 2 litrų „ypatingas“ butelis kainuoja 60 eurų.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Lauktuvėms pakaks latviškų šprotų ir Laima šokolado, o vietoje Rygos balzamo ar naujo medaus brendžio nusipirkau medaus giros. Būčiau rygietis – pirkčiau žuvies. Pirkčiau, kol nusibostų. Dižiausias Rytų Europoje Rygos centrinis turgus taptų rutinine vieta, kurią lankyčiau jei ne kasdien, tai bent kartą per savaitę ir nebeatkreipčiau dėmesio nei į platų pasirinkimą, nei į tvarkingai išdėstytus produktus. Galiausiai rutinine vieta taptų visa Ryga. Viską prarytų kasdienybė. Nuo jos pavargčiau ir keliaučiau kur nors į Vilnių, kur viskas būtų WOW! O tas WOW tai ne kas kita kaip čia gyvenančių žmonių kasdienybė ir kadaise gyvenusių žmonių kasdienybės rezultatai. Kitaip sakant, kelionės – tai bėgimas nuo savo kasdienybės pasižiūrėti kitų žmonių kasdienybės, kuri kasdieniška neatrodo.

Pasivaikščiojimai po Rygą

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *