Yra tokia Bedančių gyvenvietė prie kelio Raeiniai – Šiluva įsikūrusi. Gyvenvietė kaip gyvenvietė, nieko ypatingo, taip ir pravažiuotum nestabtelėjęs jei ne prie kelio stovintis užrašas „Gražuolis ąžuolas – 4km“.  Staigiai spaudžiu stabdį ir pasukęs į žvyruotą kelią, vedantį per mišką, važiuoju pasižiūrėti to gražuolio. Teisingumo dėlei pasakysiu, kad labiau mane domina ne pats ąžuolas, o link jo vedantis pažintinis takas. Informacijos apie šį taką internete beveik nėra, tik Maps.me žemėlapis iš kažkur apie jį sužinojo ir pavadinęs Padubysio pažintinio taku savo žemėlapyje pažymėjo. Iš kažkur, tai greičiausiai iš Raseinių turizmo informacijos centro, kuris bene vienintelis užsimena apie čia esantį 400 metrų ilgio pažintinį taką, vedantį iki pat Plauginių miško pažibos – 300 metų senumo, 26 metrų aukščio, 1,4 metro kamieno apimtį turinčio girių galiūno Plauginių ąžuolo.

Gražusis ąžuolas

Ąžuolas tikrai didelis ir gražus, ir visai nepanašus į Stelmužės ąžuolą ar kitus garbaus amžiaus sulaukusius Lietuvos girių galiūnus, kurie vis dar stovi tik betoninių, metalinių ar medinių sutvirtinimų dėka. Šis 300 metų tiesiai nuaugęs ąžuolas atrodo tarsi pačiame jėgų žydėjime.

Padubysio pažintinis takas

Ąžuolas auga nuo medžių ir krūmų išvalytoje miško aikštelėje, kur šalia įrengtų suoliukų pūpso didžiulė gilė. Ji netikra, tai tik vienas iš keleto take esančių medžio drožinių.

Padubysio pažintinis takas

Privažiavus pažintinio tako pradžią vienoje žvyrkelio pusėje matosi įrengta poilsiavietė su masyvia pavėsine, galinčia sutalpinti gal pora dešimčių žmonių, kitoje – informacinis stendas ir gražiojo ąžuolo link stovinti nuoroda.

Padubysio pažintinis takas

Visas pažintinis takas nuklotas išilginėmis lentomis, tarsi dviejų eismo juostų kelias veda iki ąžuolo ir atgal. Šioje vietoje vyrauja drėgnas mišrus miškas, todėl jei ne medinis takelis, eiti tektų drėgna miško danga. Bene rimčiausias trukdis smagiai pasivaikščioti pažintiniu taku yra drėgnas vietas kaip ši mėgstantys uodai. Visas miškas tiesiog zyzia.

Padubysio pažintinis takas

Skubant pažintiniu taku nueiti iki Gražiojo ąžuolo ir grįžti atgal galima ir per 10 minučių. Nors posakis „Keliauk lėtai“ logiškas ir teisingas, bet šį kartą už keliavimą lėtai kur kas maloniau priėjus automobilį greitai į jį įsėsti ir kiek lengiau atsikvėpti nuo kraujasiurbių. Važiuojant atgal visai netoli tako dešinėje pusėje yra laukymė, o joje stovi akmuo. Ant margo granito sunkiai įskaitomomis raidėmis parašyta „Kelias už miško baigės, paliko seni takai, čia vaikystę drugeliai vaikės, čia buvo gimtieji namai“. Skirta eigulio Mazio sodybos atminimui.

Trumpas takelis, gražus ąžuolas ir liudnai nuteikiantis paminklinis akmuo. Vienkiemiai ir kaimai tuštėja ne tik dabar, jie tuštėjo ir anksčiau. Žmonės migravo ir migruoja į miestus, tik jei anksčiau išvažiuodavo į Kauną ar Vilnių, tai dabar renkasi Londoną ar Oslą. Pasaulis tapo mažas kaip niekada.

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *