Premjeros būna ne tik teatre. Apie vieną tokią sužinojau skaitinėdamas naujienų portalų antraštes, kur viena iš jų skelbė, kad Pasaulinę turizmo dieną Trakų miškų urėdija ir Aukštadvario regioninis parkas pristatė naują pažintinį taką. Pasak žiniasklaidos, atidaryme dalyvavo gamtininkai ir jaunųjų miško bičiulių būrelio nariai, o kadangi nesu nei jauans, nei miško bičiulis, į premjerą nepatekau.

Prabėgus keletui dienų netoli Aukštadvario randu dar visai naują Skrebio miško pažintinio tako rodyklę, kuri kartu su Mošos piliakalnio ženklu kviečia sukti miškan. Pasukus toli važiuoti nereikia. Nors takas dar visai naujas, įrengtoje žvyruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi keletas automobilių. Rudenišką, bet šiltą ir saulėtą spalio savaitgalį teko matyti ir trumpomis rankovėmis vaikštančių, todėl nenustembu, kad ne aš vienas susigundžiau pabūti gamtoje.

Skrebio miško pažintinis takas

Sustojus aikštelėje klaidžioti nereikia – čia pat nuo aikštelės prasideda pažintinio tako žiedinis maršrutas, kuris 3 kilometrus vingiuodamas po Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius galiausiai parves atgal. Įskaitant šį, stovintį tako pradžioje, Skrebio miško keliukais besidriekiančiame take stovi dar 7 informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško augaliją ir gyvūniją.

Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas

Kad pažintinio tako trasa kalvota galima įsitikinti nuo pat pradžios, kai vos tik prasidėjęs takas veda į kalniuką, už kurio rudeniniais lapais nuklotu miško keliuku kalvelėmis pasileidžiu tolyn. Normalių šalnų dar nebuvo, todėl rudeniška saulė vis dar sunkiai skverbiasi pro tik dalimi lapų atsikračiusius medžius. Tik vietomis žemė nuklota geltonais čežančiais lapais. Miške dar karaliauja žalia spalva.

Skrebio miško pažintinis takas

Medinėmis rodyklėmis ir žaliais apskritimais paženklintu taku prieinu sengirę. Čia saulė beveik neprasiskverbia pro gamtinę brandą pasiekusius medžius ir tik pavienius saulės žybsnius atkartoja raibuliuojantis Skrebio ežero vanduo. Takas jo nepasiekia, tik pro medžių  kamienus praslydę saulės zuikučiai akina pažvelgus į jo pusę. Matyt į priešingą pusę nei ežeras sukantis miško keliukas padiktavo maršrutą takui, nes kitaip būtų sunku suprasti, kodėl netoliese esantis vandens telkinys paliekamas nuošaly.

Skrebio miško pažintinis takas

Laikausi maršruto ir eidamas keliuku tolstu nuo Skrebio ežero, kol besigėrint rudeniškais miško vaizdais dėmesį patraukia prie medžių prikaltos lentelės „Privati valda. Nepjauti!“ Ne medienos ir ne malkų atvažiavau, tai nelabai ir gasdina tokie užrašai, o tie, kuriems mediena rūpi, vargu ar į tokius užrašus dėmesį kreipia. Jei tikėti informaciniu stendu, tai čia dar ir sengirė. Kaip ten bebūtų, vieną sovietinius laikus menančią lentelę tikrai nuimčiau, nes pridėtinės vertės takui ji tikrai nesuteikia.

Skrebio miško pažintinis takas

Einant toliau miškas retėja ir šviesėja, ir tarp žaliuojančių medžių žydrame dangaus fone vis dažniau akį patraukia geltonai liepsnojantys klevai. Apšviesti saulės spindulių klevo lapai spindi taip ryškiai, kad vietomis atrodo net paraudę, tarsi būtų įkaitinti saulės iki raudonumo. Kad ir kaip niūriai daugelis apibūdina rudenį, jis gali būti gražus ir spalvotas. Gal net labiau spalvotas nei kiti metų laikai.

Skrebio miško pažintinis takas

Su kiekviena diena Skrebio miškas taps vis labiau ir labiau liepsnojantis, kol galiausiai nusimetęs ryškiai geltoną apdarą pradės laukti žiemos. Viskas pasidengs sniegu ir miškas taps kitaip gražus. Beveik įsivaizduoju kaip nuo vienos iš aukštesnių kalvų būtų galima nuvažiuoti rogėmis. Ta kalva turi savo pavadinimą, tai liepų kalva, nes dauguma ant jos augančių medžių – liepos.

Skrebio miško pažintinis takas

Netoliese matyti daug nedidelių kalvelių – tai Mošos pilkapyno sanpilai, kuriuos kartu su Mošos piliakalniu saugo Mošos archeologinis draustinis. Pažintinis takas čia šakojasi: pasukus dešiniau galima sutrumpinti maršrutą ir laiptukais užlipti tiesiai ant piliakalnio, o pasukus kairiau iki Mošos upelio nusileidžiantis takelis apves aplink piliakalnį ratu.

Skrebio miško pažintinis takas

Kadaise prie miniatiūriniu vadinamo Mošos piliakalnio glaudėsi senovės jotvingių gyvenvietė, kuri kartu su piliakalniu ir pilkapynais dabar sudaro archeologinių paminklų kompleksą. Mošos piliakalnis dar žinomas Naujasodžių pavadinimu arba vadinamas Kazokų kalnu, dėl šias apylinkes siaubusių kazokų.

Skrebio miško pažintinis takas

Vakarėjančios saulės spinduliuose geltonai rausva spalva spindintis piliakalnis yra paskutinis sustojimas Skrebio miško pažintiniame take.

Skrebio miško pažintinis takas

Paskutinėje atkarpoje miško keliuką į taką iškeitęs maršrutas vėl suranda iš sodybos išvedantį kelią, kurio nebepaleidžia iki pat pabaigos. Tik smalsumo vedamas netoli sodybos išklystu iš kelio, nes po šimtamečiu ąžuolu pastebiu stovintį informacinį stendą. Vos įskaitoma lentelė žymi dar vieną pilkapyną, kuris į pažintinio tako maršrutą nebeįtrauktas.

Skrebio miško pažintinis takas

Pageltę ir saulės spinduliuose liepsnojantys medžių lapai yra tai, su kuo visada asocijuosis Skrebio miško pažintinis takas. Tokie geltoni, tarsi įkaitę iki raudonumo, kokių niekada nesu anksčiau matęs. O gal niekada nesu į tai atkreipęs dėmesio? Jei sakoma, kad filmas ar spektaklis yra geras tada, kai žiūrovai išeina mąstydami ar su iškilusiais klausimais, tai gal ir pažintinias takas kažko vertas kai jo pabaigoje galvoje sukasi neatsakyti klausimai? Į premjerą pavėlavau, bet ji patiko.

Skrebio miško pažintinis takas

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *