Daug paslaptingų dalykų dedasi miškuose į šiaurės rytus nuo Vilniaus. Ilgai netilo kalbos apie neva Antaviliuose buvusį CŽV kalėjimą ir ten kalintus teroristus. Kai ši tema lyg jau buvo ir aprimusi, tarsi žibalo į ugnį įpylė Europos žmogaus teisių teismas priėmęs sprendimą, jog buvo pažeistos vieno iš čia kalintų terorizmu įtariamų asmenų teisės. Tai buvo čia kalėjimas ar ne? Panašu, kad šios paslapties Antavilių miškai niekada neatskleis. Šiek tiek kitokių paslapčių galima rasti kitapus Nemenčinės plento, kur tik gerokai pasididinus žemėlapį galima pamatyti miškuose pasislėpusį Zamečkavo skulptūrų parką.

Zamečkavo skulptūrų parkas

Ir tikrai, važiuojant Nemenčinės plentu ties Antaviliais yra posūkis į kairę, kur prasideda Miškonių gatvė. Asfaltuotu keliuku pavažiavus kelis šimtus metrų dešinėje pusėje matosi oranžinės spalvos dažais išteptas medis – tai ženklas, kad reikia pasukti į dešinę. Čia pat ir nemaža automobilių stovėjimo aikštelė, kuri žiemą primena čiuožyklą, tik su kalniukais.
Net neišlipus iš automobilio matosi kaip į šviesų mišką nuvingiuoja medinių lentelių takeliai. Čia pat įrengtas stendas sako, kad parke įrengti 1050 kv. m ploto pažintiniai takai, prie kurių stovi 20 medžio skulptūrų, vaizduojančių miško žvėris, paukščius, grybus ir uogas.

Zamečkavo skulptūrų parkas

Ar nekilo mintis, kad tai personažai iš pasakos apie katinėlį ir gaidelį? Naivusis gaidelis vis įsileisdavo lapę į trobelę, o pastaroji pagrobusi jį bėgdavo miškan. Katinėlis, aišku, gelbėdavo. Skaitydavo tokias pasakas seneliai vaikams ir anūkams ir mokydavo išminties, tačiau laikai pasikeitė ir dabar jau tuos pačius senelius reikia mokyti budrumo ir atidumo, nes vos ne kasdien galima išgirsti apie iš senolių išviliotus pinigus ar apgaulės būdu atimtą pensiją.
Nuo automobilių stovėjimo aikštelės į rytus einantis takas neilgas ir sutikus vos kelis pasakų ir liaudies dainų personažus jis pasisuka atgal.


Tarsi piešdamas didelį aštuonetą takas grįžęs į stovėjimo aikštelę tęsiasi į vakarus, kur mūsų laukia didesnioji aštuoneto dalis. Vingiuodamas tarp pušų ir kadagių takas kaip gyvatė raitosi per samanomis nuklotą miško paklotę.

Zamečkavo skulptūrų parkas

Šlapios medinės lentelės padengtos pušų spygliais, todėl takas slidus it ledas. Takas neilgas, nėr kur skubėti, todėl galima atidžiau apžiūrėti iš už posūkių pasirodančias skulptūras.

Zamečkovo skulptūrų parkas

Apsukę aštuoneto formos maršrutą grįžome į aikštelę. Nenuėjom nei 900 metrų, tačiau Zamečkovo skulptūrų parkas paliko anaiptol visai ne slogų įspūdį, kaip kad kai kurie kiti Europos Sąjungos lėšomis įrengti parkai. Šviesus ir gražus miškas su tvarkingais takais ir patraukliai atrodančiomis skulptūromis pasirodė tikrai jauki vieta,  verta tų keliolikos kilometrų skiriančių Zamečkavo skulptūrų parką nuo Vilniaus.

Mes broliukai riešutėliai,
Nešam miško dovanėles –
Būk pasveikintas, Svety,
Miško pasakų šaly!

Zamečkavo skulptūrų parkas

Atsisveikinę su riešutėliais traukiame giliau į mišką, kuris mums žada atskleisti dar nevieną paslaptį. Siaurais miško keliukais judame link Sakiškių, kur naujai statomo „Voverių giraitės“ gyvenamųjų namų kvartalo pašonėje randam Sakiškių parkelį.

Sakiškių parkelis

Vėl automobilių stovėjimo aikštelė, vėl pažintiniai takai, vėl medinės drožinėtos skulptūros – braižas tas pats, tik šį kartą taip vadinami pažintiniai takai ne medinėmis lentelėmis nukloti, o suformuoti iš suplūkto žvirgždo.

Sakiškių parkelis

Pasirinkimas nemažas – nuo automobilių stovėjimo aikštelės prasideda net 6 takai, tačiau visi jie prasukę 100-200 metrų ratą grįžta atgal. Iš tolo matosi, kad šiame parkelyje yra šis tas naujo, tai apžvalgos bokšteliai.

Sakiškių parkelis

Apart rekreacinių priemonių plano (taip vadinasi parko schema) ir stendo, jog Europa investuoja į kaimo vietoves, jokių informacinių stendų nėra. Akivaizdu, kad Europai labiausiai patinka medžio skulptūros ir kiti mediniai infrastruktūros elementai – jų Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose gausiau nei bet kur kitur. Tik štai, praeis keli ar keliolika metų ir kas liks iš tų medžio dirbinių? Čia ne daugiabučiai, renovacija niekas nebeužsiims. Ar netaps tokie parkeliai simboliu tuštėjančios Lietuvos?

Sakiškių parkelis

Sakiškių parkelio, kuriame išvedžiotų takų bendras ilgis yra kiek daugiau nei puskilometris, reikia ieškoti Pušų alėjoje. Tikriausiai geriausias orientyras yra šalia statomas gyvenamųjų namų kvartalas „Voverių giraitė“.

Sakiškių parkelis

Neužtrukę parkelyje nei pusvalandžio vėl sėdame į mašiną ir riedame į Pasakiškes, kur mūsų laukia trečiasis parkas. Įdomu būtų sužinoti kuo gi Europą sužavėjo šie miškai, kad tiek investicijų pažėrė?

Pasakiškių parkelis

Pasakiškių parkelis, kuris informaciniame stende vadinamas kaip poilsiavietė Sakiškėse, taip pat turi įrengtus medinių lentelių takus, o prie jų stovi keletas didelių medinių skulptūrų. Iš visų trijų parkelių čia išdrožinėti miško gyventojai pasirodė patys simpatiškiausi, o daugiausiai simpatijų nusipelno viršsvorio turinti meškutė.

Pasakiškių parkelis

Supažindinęs su lape, kiškiu, meška, vilku, pelėda ir barsuku takas grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę. Žiedinio maršruto ilgis vos 500 metrų, o be 6 išdrožinėtų miško gyventojų dar stovi įrengtos pora pavėsinių. Iš visų aplankytų parkų, takų ar poilsiaviečių, įrengtų už Europos Sąjungos lėšas, šie trys parkeliai atrodo bene geriausiai. Ne tik todėl, kad jie dar pakankamai jauni, bet ir įrengti pakankamai gražiose miško vietose.

Poilsiavietė Sakiškėse

Būtų viskas visai neblogai, jei ne nuorodos. Jų nėra niekur ir nei vienos, todėl šiuos parkelius ir poilsiavietes randa nebent vietiniai ar grybautojai. Jei kaimo plėtros fondas laimina tokias Europos investicijas į kaimo vietoves, tai ar sunku į traukti į privalomų darbų sąrašą nuorodų įrengimą. Juk tame pačiame stende rašoma, jog įgyvendinant projektą numatoma sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką. Parką sukūrė, o visuomenės informavimu ir patogiu parko suradimu nepasirūpino. Taip ir pradeda galvoj suktis įvairios sąmokslo teorijos.

Tikrai paslaptingi šie pavilnio miškai – jei juose galima rasti tris visuomenei įrengtus, bet nuo jos slepiamus parkelius, tai gerai paieškojus gal ir CŽV kalėjimas atsirastų?

Taip pat bus įdomu...

3 komentarai

Atsakyti

Mes, kaip vietiniai, su siaubu žiūrim į darkomą mišką, naikinamą paklotę, statomus medinius babokus ir longdrop šikinykus, o jums čia viskas gerai. Tik nuorodų trūksta. Nepavažiavot, akivaizdu,, toliau – link Miškonių, kur viena tokia poilsiavietė jau dilgėlėmis ir avietynu apaugusi.
Nemenčinės plentas ir Neris sudaro apie 30km2 plotą, kuriame telpa kelios gyvenvietės ir miškas, daugiausiai pušynas. O va gražiausiose pušyno vietose, be paminėtų 3 parkų, dar plėšiama paklotė ir kitiems dviems, o vienas jau trūnija pamirštas, užžėlęs. Gal ir ne veltui įvairios sąmokslo teorijos lenda į galvą?

Atsakyti

Atvažiavau, pamačiau ir įspūdžiais pasidalinau – tokia mano misija. Lietuvoje yra pakankamai institucijų, kurios sąmokslo teorijas narplioja ir tiria ar tai teisėta, ar ne. Kadangi tokie objektai de facto jau yra, tai tegul žmonės sužino ir aplanko.

Atsakyti

Ar jūs čia durnais apsimetat ar kas? Tokių objektų ne vienas per Lietuvą, čia yra tokia pinigų plovimo schema: parašo projektą už xxxxx eurų, nusamdo kokį švogerį , uošvį whatever, sumoka už auksinius tualetus, pasidalina. Visi laimingi išskyrus mokesčių mokėtojus.

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *