Buvo per daug gražus vasaros vakaras, kad grįždami iš Lenkijos važiuotumėm tiesiu taikymu namo, todėl pasukom link Metelių, kur kaip koks gobšuolis rankomis apglėbęs, kad niekas neatimtų, tris ežerus saugo Metelių regioninis parkas. Prie didžiausio iš šių ežerų – Dusios, įsikūręs Metelių regioninio parko lankytojų centras, kurio modernios architektūros pastatas stovi beveik ant jūros kranto. Būtent, jūros, nes patys dzūkai Dusios ežerą dar vadina Dzūkų jūra.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Sako, pakilus vėjui bangos ežere būna beveik tokio dydžio kaip jūroje, todėl vietiniai ir  praminė jūra, tačiau tąkart vandens paviršius buvo lygus kaip stiklas. Vakaro ramybe pasimėgausim vėliau, o kol saulė dar nesileidžia pasivaikščiosim tarp dviejų ežerų įrengtu Bijotų-Širvinto miškų pažintiniu taku, kuris prasideda beveik nuo lankytojų centro durų. Prie automobilių stovėjimo aikštelės įrengtų sūpynių pašonėje stovi ne itin pastebimas stendas, kuris ir yra pažintinio tako pradžia.

Bijotų-Širvinto miško pažintinis takas

Iš karto įlindęs į Bijotų mišką takas eina pavėsinga alėja, kuri po kiek laiko prašviesėja ir virsta pušynu. Nors Dzūkijai pušynai būdingi, šiose vietose anksčiau augo kadagynai, tačiau nederlingas žemes sovietmečiu pradėjus apželdinti pušimis, kadagynai pradėjo nykti. Dar mažiau jų liko išplitus ievoms. Panašu, kad be žmogaus įsikišimo kadagiai niekada nebegrįš.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Eidami Žalgirio spalvomis pažymėtu taku po truputį tolstame nuo Dusios ir artėjame link Metelio. Neužilgo teks rinktis, nes pažintinis takas turi du maršrutus – trumpesnįjį ir ilgesnįjį. Takų išsiskyrimo vietoje pasukus dešiniau takas lieka vingiuoti Bijotų miško sausais pušynais, kur jo trumpesnysis maršrutas driekiasi 3 kilometrus. Pasukus kairiau laukia ilgesnysis 3,5 kilometro ilgio maršrutas, kuris čia pat persirita per kelią ir nuvingiuoja link Metelio.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Šis ežeras yra ypač mėgiama perinčių ir migruojančių paukščių vieta, į kurią tarpukariu po ilgos petraukos grįžo ir gulbių nebylių porelė. Einant pažintiniu taku Metelio pamatyti neteks, nes jo pakrantė ne tokia smėlėta kaip Dusios ir apaugusi nendrynais ir krūmynais. Krūmynų anksčiau buvo kur kas mažiau, nes palei ežerą plytinčiose kemsinėse pievose ganydavosi galvijai, kurie nuėsdavo ne tik žolę, bet ir karklų bei kitų augalų ūglius. Nebelikus galvijų tenka balansą gamtoje atstatyti vykdant ūkinę veiklą.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Įžengus į pažintinio tako dalį kitapus kelio, kur palei Metelio ežerą auga Širvinto miškas, pasikeičia viskas. Sausą pušyną keičia drėgmę mėgstantys lapuočiai ir krūmynai, o per smėlėtą miško paklotę anksčiau vingiavęs takelis dabar jau veda lentų taku, kadangi aplinkui tiesiog telkšo vanduo. Vos įžengę į Širvinto mišką sulaukėm ir didesnio uodų dėmesio, bet už poros šimtų metrų jų atsirado tiek, kad toliau taku ne ėjome, bet bėgome. Eiti čia apsirengus vasariškai būtų tikra savižudybė, todėl įveikus šią atkarpą pagalvojau, ar nereikėtų pradėti statyti įspėjamųjų ženklų „atsargiai uodai“.
Prabėgę kertinę miško buveinę ir vėl atsidūrę Bijotų miške sustojam tik tada, kai prieš akis atsiveria atviresnė miško dalis – aukštapelkė.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Bene gražiausia pažintinio tako dalis, kur į auktapelkės vidury mėlynuojantį ežerėlį nutiestas plastikinis plaukiojantis lieptelis. Be gražaus kraštovaizdžio ši vieta įdomi dar ir tuo, kad šioje pelkėje, kurios akivarų gylis siekia iki 15 metrų, gyvena tik čia aptinkama ir į Raudonąją knygą įrašyta žuvis – ežerinė rainė.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Su nedidele baime vėl žengiame į mišką, tačiau miško keliukais ir takais einančioje paskutinėje pažintinio tako dalyje iki Dusios ežero uodų sutinkam mažai. Tikriausiai visi jie grįžo į Širvinto mišką, kur zyzdami lauks sekančių aukų. O per tą laiką, kol vaikščiojom pažintiniu taku, Dzūkų jūra taip nurimo, kad tapo neaišku, kur vanduo, o kur dangus.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Dusia dar vadinamas ne tik Dzūkų jūra, bet ir paukščių ežeru. Jis yra svarbiausia Dzūkijoje migruojančių paukščių prieglauda, o visi trys Metelių regioninio parko ežerai – Dusia, Metelis ir Obelija yra europinės svarbos migruojančių paukščių sankaupos vieta. Takas paskutinius pora šimtų metrų vingiuoja padusiu, kur netoli lankytojų centro galima sutikti nemažą būrį ne mažiau už paukščius Dusios ežerą mėgstančių buriavimo entuziastų.

Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Žiedinis pažintinio tako maršrutas pasibaigia ten, kur ir prasidėjo – prie Metelių regioninio parko lankytojų centro. Kadangi einant pažintiniu taku galima pasigrožėti tik vienu ežeru, tai verta pavažiuoti iki netoliese esančių Metelių, kurių pakrašty stovi stilingas Metelių apžvalgos bokštas, o nuo jo abu ežerus galima pamatyti vienu metu.

Metelių apžvalgos bokštas

 

 

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *