Jau vakarėja. Dangus visas sunkiais debesimis aptrauktas, iš kurių protarpiais pakrapnoja. Liko užsukti į paskutinį lankytiną objektą – Kalnalio apžvalgos bokštą. Rodyklės atveda į automobilių stovėjimo aikštelę Kalnalio kaime. Pačio bokšto nesimato, tačiau už akių užkliūna prie aikštelės stovinti medinė bažnyčia su kažkokiu naujai suręstu mediniu statiniu. Einu ieškoti apžvalgos bokšto, bet vis žiūriu bažnyčios … Skaityti daugiau

Skaitai kartais apie tai, kaip žmonės gyvena vienaip ar kitaip pavojingose Žemės vietose ir galvoji, kaip jie ten jaučiasi, ar jiems nebaisu ten gyventi? Kad ir prie to pačio Vezuvijaus ugnikalnio, kuris beveik prieš 2000 metų po lava ir pelenais palaidojo  ištisas gyvenvietes, bet tarsi pamiršę senas nelaimes žmonės ir dabar ten gyvena. Gyvena netgi … Skaityti daugiau

Jei kas nors rinktų daugiausiai skirtingų pojūčių sukeliančius miestus, tai viena ir pirmų vietų atitektų Neapoliui. Bent jau pagal publikacijas žiniasklaidoje ir tinklaraščiuose vieniems šis miestas purvinas, pavojingas ir nedraugiškas turistams, kiti gi šį miestą įsimyli ir vertina labiau nei turistų prikimštą Paryžių, senąją Romą ar jaukią Barseloną. Lėktuvas pradeda žemėti ir smalsumo jausmas vis … Skaityti daugiau

Prieš dieną grįžau iš Lenkijos, tik šį kartą ši šalis buvo ne kelionės tinkslas, o tik kelionės pradžia. Kad Lenkijoje pigesnis maistas, rūbai, statybinės medžiagos ir daugybė kitų pačių įvairiausių prekių žino kone kiekvienas lietuvis, nes apie tai rašo žiniasklaida, apie tai kalba žmonės, apie tai net ir valdžia užsimena, būgtai gal reikia imtis kokių nors … Skaityti daugiau

Kitzbiuhelis mus pasitiko vakaro šviesomis apšviestais spalvotais pastatais ir darganotu oru. Prognozė neramino, nes slidinėjimo kurortas įsikūręs 800 metrų aukštyje virš jūros lygio, o aukščiausiai esančios slidinėjimo trasos nepakyla aukščiau nei 2km, todėl pliusinė oro temperatūra ir lietus tirpdė ir taip nestorą sniego sluoksnį.   Kitzbiuhelis (Kicbiuhelis – taip šį pavadinimą lietuviškai verčia internetiniai šaltiniai, … Skaityti daugiau

Pirmą kartą lankydamasis Paryžiuje praleidau ten tik vieną dieną ir ji įsiminė ne kaip miesto pamatymas, bet kaip anonsas, ką galima pamatyti. Antrą kartą šiame mieste praleidau tris pilnas dienas ir dar pusdienį. Per tą laiką Paryžius buvo išvaikščiotas skersai išilgai ir tuo metu atrodė, kad vargu ar kada grįšiu į šį miestą. Atrodė blogai, … Skaityti daugiau

Sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Vadovaujantis šiuo posakiu pažiūrėsim ką galima nuveikti kalnuose, kai tų kalnų „per akis“ ir kojos nebelaiko arba tikrąja to žodžio prasme blogas oras. Čia jau visi turistinės informacijos centrai ir internetinės svetainės kaip susitarę rekomenduoja blogu oru lankytis urvuose. Kaip tik tą dieną, kai ne tik … Skaityti daugiau

Nuo Aukštųjų Tatrų kalnų mus skiria tik Lenkija. Net ir su kasmet gerėjančiais Lenkijos keliais apie 940 km atstumą tarp Vilniaus ir Aukštųjų Tatrų įveikiam per 12 valandų. Po metų ar dviejų, kai lenkai baigs tiesti autostradą iš Varšuvos į Bialystoką, kelionė dar sutrumpės, o dabar 30 kilometrų ruože prie Ostrow Mazowiecka dirba gausios kelininkų … Skaityti daugiau

Pasitaikė proga trumpam apsilankyti Tytuvėnų regioniniame parke ir pažintį su šiuo parku pradėsiu nuo 2 čia stovinčių apžvalgos bokštų. Pastaraisiais metais apžvalgos bokštams Lietuvoje dygstant kaip grybams po lietaus Tytuvėnų regioninis parkas pasistengė, kad jo teritorijoje tokie bokštai būtų net du. Pirmasis jų, pastatytas 2007 metais, stovi visai netoli Tytuvėnų ant Kokmaniškės (Majako) kalno. Anksčiau … Skaityti daugiau

Pagooglinus galima rasti duomenų, kad pirmasis apžvalgos bokštas Lietuvoje buvo pastatytas dar 2004 metais. Ne tiek svarbu ar tiksliai tais metais ir kuris bokštas buvo pastatytas, svarbiau tai, kad jau daugiau kaip dešimtmetį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kryptingai tęsia apžvalgos bokštų statymo maratoną valstybės saugomose teritorijose. Parašiau „tęsia“ ir suabejojau, ar tikrai tai tiesa, nes … Skaityti daugiau