Kuo puikiausiai prisimenu beveik prieš 20 metų vykusią kelionę į Prahą autobusu, kai grįžęs prisiekiau, kad tai buvo paskutinis kartas, kai keliavau tokiu būdu. Iki pat šios dienos laikiausi pažado ir nei akies krašteliu nekreipiau dėmesio į kelionių autobusu pasiūlymus. Gal ir toliau būčiau ištikimas savo įsitikinimams, tačiau kaip kažkas yra sakęs, jog neverta mirti … Skaityti daugiau

Alytus man niekada nebuvo toks miestas, kuris trauktų užsukti ir užsibūti jame dieną ar bent pusdienį. Ir lankytinų objektų gausa jis labai pasigirti negali, todėl lankantis Alytuje ir atsiradus valandėlei kitai laisvo laiko teko prisiminti ką ten galima pamatyti. Prieš metus gerą pusdienį vaikščiojau po miestą iš pietų gaubiančio Vidzgirio miško takais, todėl dabar sugalvojau … Skaityti daugiau

„Latte, please!“ – užsisakiau puodelį kavos ir belaukdamas dairausi po Bergamo Orio al Serio oro uostą. Sunku patikėti, kad jis yra trečias pagal dydį Italijoje, o aptarnaujamų keleivių skaičiumi nusileidžia tik Romos ir Malpensos oro uostams. Bergamo oro uostas nėra didelis, o pasidairius pro langus nesunku įsitikinti, kad dominuoja pigių skrydžių kompanijos. Sakydamos nedidelis turiu … Skaityti daugiau

Kol Lietuvos biatlonininkės Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja kaip varovės, Lietuvoje vyksta didžiausia žiemos šventė – Sartų žirgų lenktynės. Gal ne tik didžiausia, bet ir viena seniausių, nes pirmosios Sartų žirgų lenktynės buvo paminėtos daugiau nei prieš 200 metų. Vietiniai net ir legendas apie žirgų lenktynių pradžą mena. Jos šiek tiek skiriasi viena nuo kitos, … Skaityti daugiau

Nuo seno Lietuva garsėja medžio drožėjais, tačiau jau antri metai kai į Lietuvą renkasi Lietuvos ir užsienio šalių ledo skulptoriai. Tarsi susižavėję jau dvidešimtmetį švenčiančio Jelgavos ledo skulptūrų festivalio sėkme dar neužpildytą nišą užpildyti pasistengė Lietuvos dvarai. Pernai pirmasis ledo skulptūrų festivalis įvyko Pakruojo dvare, o štai šiais metais prie jų prisijungė ir Paežerių dvaras. … Skaityti daugiau

Lietuvoje jau tampa tradicija Kalėdas ir Naujuosius metus sutikti be sniego. Eiliniams lietuviams šventinės nuotaikos tai neprideda, o štai  keletas Lietuvoje įsikūrusių kalnų slidinėjimo trasų tokiomis žiemomis ne tik kad gyvena be Kalėdinės nuotaikos, bet ir skaičiuoja nuostolius. Lietuviškas pajūrys per pora vasaros mėnesių stengiasi užsidirbti viems metams į priekį, o minėtų slidinėjimo trasų savininkai … Skaityti daugiau

Jau vakarėja. Dangus visas sunkiais debesimis aptrauktas, iš kurių protarpiais pakrapnoja. Liko užsukti į paskutinį lankytiną objektą – Kalnalio apžvalgos bokštą. Rodyklės atveda į automobilių stovėjimo aikštelę Kalnalio kaime. Pačio bokšto nesimato, tačiau už akių užkliūna prie aikštelės stovinti medinė bažnyčia su kažkokiu naujai suręstu mediniu statiniu. Einu ieškoti apžvalgos bokšto, bet vis žiūriu bažnyčios … Skaityti daugiau

Skaitai kartais apie tai, kaip žmonės gyvena vienaip ar kitaip pavojingose Žemės vietose ir galvoji, kaip jie ten jaučiasi, ar jiems nebaisu ten gyventi? Kad ir prie to pačio Vezuvijaus ugnikalnio, kuris beveik prieš 2000 metų po lava ir pelenais palaidojo  ištisas gyvenvietes, bet tarsi pamiršę senas nelaimes žmonės ir dabar ten gyvena. Gyvena netgi … Skaityti daugiau

Jei kas nors rinktų daugiausiai skirtingų pojūčių sukeliančius miestus, tai viena ir pirmų vietų atitektų Neapoliui. Bent jau pagal publikacijas žiniasklaidoje ir tinklaraščiuose vieniems šis miestas purvinas, pavojingas ir nedraugiškas turistams, kiti gi šį miestą įsimyli ir vertina labiau nei turistų prikimštą Paryžių, senąją Romą ar jaukią Barseloną. Lėktuvas pradeda žemėti ir smalsumo jausmas vis … Skaityti daugiau

Prieš dieną grįžau iš Lenkijos, tik šį kartą ši šalis buvo ne kelionės tinkslas, o tik kelionės pradžia. Kad Lenkijoje pigesnis maistas, rūbai, statybinės medžiagos ir daugybė kitų pačių įvairiausių prekių žino kone kiekvienas lietuvis, nes apie tai rašo žiniasklaida, apie tai kalba žmonės, apie tai net ir valdžia užsimena, būgtai gal reikia imtis kokių nors … Skaityti daugiau