Vėluoja ne tik žmonės, vėluoja ir gamta. Tik pačioje gruodžio pabaigoje pasirodęs sniegas atnešė ir žiemišką nuotaiką, bet trumpai pabuvęs dingo. Pasirodo, tai nereiškė, kad šiemet žiemos nebus, ji tiesiog vėlavo. Ir visas jos smagumas pasirodė vasario mėnesį, kai jau atrodo tuoj tuoj saulė ims šildyti, paukščiai pradės garsiau čiulbėti ir pirmosios pavasario gėlės praskleis … Skaityti daugiau

Sinoptikai pranašauja, kad po kelių valandų spustels šaltukas. Ne šaltukas, o visas šaltis, toks, nuo kokių anksčiau tvoros poškėdavo ir visiems buvo normalu, o dabar dar šalčiui neprasidėjus visi jau laukia jo kaip armagedono. Na gerai, geram speigui užėjus gal ir ne pats tinkamiausias metas eiti pasivaikščioti, todėl kol termometras rodo nedidelį minusą spėsiu aplankyti … Skaityti daugiau

Vasario 16-osios jubiliejinė šventė praėjo ir visa galva neriu į kasdienybę, o tiksliau į kasdienę pėsčiųjų trasą Vilniuje, kuri vingiuoja nuo Baltupių iki Mindaugo tilto. Ši trasa taip ir vadinasi – Vingiuotasis takas, nes ji didžią dalį vingiuoja dešiniuoju Neries krantu. Autobusų stotelėje prie Kalvarijų ir Ateities gatvių sankirtos stovi informacinis stendas su tako schema … Skaityti daugiau

100 metų sukaktis – jubiliejus rimtas. Reikėtų istorikų paklausti, kokią vietą pasaulyje Lietuvos Respublika užima pagal valstybės amžių, bet ir neklausus aišku, kad valstybės istoriją turime seną. Tikrųjų Lietuvos valstybingumo ištakų reikėtų paieškoti kur kas senesniais laikais, tačiau čia jau kita tema, nes būtent šiomis dienomis visa Lietuva švenčia Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Visi … Skaityti daugiau

Ir vėl į miestą. Šį kartą pasivaikščiojimui pasirinkau N14 Istoriniu taku pavadintą pėsčiųjų maršrutą Vilniuje, vedantį iš Žvėryno į Katedros aikštę. Šią žiemą taip ir neteko iš arti pasigėrėti gražiąja Vilniaus egle, neteko kalėdinio miestelio šurmuly karšto šokolado ar vyno paragauti, todėl puikus sekmadienio oras buvo paskutinis akstinas pamatyti pagrindinę kalėdinio Vilniaus puošmeną o tuo … Skaityti daugiau

Aplenkiau laiką, o gal tiksliau Vilniaus miesto savivaldybę, nes vienas iš kaip grybų mieste pridygusių pėsčiųjų takų pasirodė  dar nepaženklintas. Vaikštau Saulėtekyje ir ieškau stendo, žyminčio K5 Studentų tako pradžią, o jo kaip nėr taip nėr. Nieko tokio, juk dar ne iš tokių situacijų galima rasti išeitį turint išmanųjį telefoną rankose. Kaip šuniukas ieškodamas vietos … Skaityti daugiau

Saulė taip ir nepasirodė, nors sinoptikai rašė, jog galbūt. Storas debesų sluoksnis leido orui sušilti iki 6C, ar net 8C laipsnių šilumos, todėl pasivaikščiojimas gamtoje neatrodė bloga mintis. Tik paskutiniai lietaus dar nenuplauto sniego likučiai pamiškėje ir trumpa, atrodo taip iki galo net ir neprašvintanti diena neleidžia pamiršti, jog dabar žiema. Tądien vienintelis sutiktas žmogus … Skaityti daugiau

Toks geras jausmas kai atsibudus ryte pro langą girdisi tyla. Beveik visą naktį kąsniais iš dangaus krito sniegas, kuris žemę nuklojo kokiu 10 centimetrų storio baltu žiemos apdaru. Gražus ir tylus rytas, tik dar tamsu. Dienos dabar trumpos, todėl nelaukdamas kol prašvis, keliuosi ir išsitraukęs iš spintos „teisingą avalynę“ einu į miestą. Kam mieste „teisinga … Skaityti daugiau

Kuo labiau artėjo tikslas, tuo siauresnis darėsi miško keliukas. Ant kiekvieno kelio šakojimosi stovintys įspėjamieji ženklai apie draudžiamą eismą ir gyvybei gresiantį pavojų jaukumo neprideda, o įtarimų kupini kareivių žvilgsniai pro pravažiuojančio kareiviško automobilio langus priverčia jaustis kaip kokiam nelegalui. Nieko nuostabaus, važiavau pačia Gaižiūnų karinio poligono riba. Sako, šis poligonas žinomas dar nuo caro … Skaityti daugiau

Vilnius rudenį pasitiko ne tik tvarkydamas gatves, bet ir tiesdamas naujus šaligatvius bei dviračių takus. Maža to, kai kuriose miesto vietose pasirodė stendai su informacija apie naujas pėsčiųjų trasas. Vis laukiau to momento, kai išpuolus laisvam pusdieniui galėsiu patenkinti savo smalsumą ir iš arčiau susipažinsiu su nauju Vilniaus miesto valdžios sumanymu, kadangi apie šį projektą … Skaityti daugiau