Sunku pasakyti, ar geras oras, ar Klaipėdos šviesų festivalis buvo ta priežastis, dėl kurios Lietuvos pajūrys savaitgalį neatrodė miegantis žiemos miegu. Tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje šurmuliavo minios žmonių ir tik Karklė atrodė dar kiek apsnūdusi. Tačiau taip atrodė tik iš pirmo žvilgsnio, nes vos pora kilometrų nuo šio pajūrio miestelio esanti automobilių aikštelė buvo sausakimša, … Skaityti daugiau

Diena atrodė tarsi bjaurusis ančiukas. Dangus vos laikėsi neprapliupęs, tačiau lašėjo nuo visko: nuo medžių, nuo stogų, nuo tvorų. Keliai ir šaligatviai buvo pažliugę, o po balomis blizgėjo ledas – tarsi kokie spąstai neatidžiam praeiviui. Pravažiuojančios mašinos taškė ant sniego vieną balą po kitos ir jis darėsi vis purvinesnis ir purvinesnis. Dar prieš savaitę gamta … Skaityti daugiau

Mintyse jau buvau pasinėręs į būsimas vandens pramogas ir kitus Druskininkų teikiamus malonumus kūnui ir sielai, kai vakare gavau žinutę. Joje parašyta, kad jau kuris laikas nesidalinu kelionių įspūdžiais, nebepasakoju apie pasivaikščiojimus pažintiniais takais. Tai tiesa, nuo rudens aktyvus laisvalaikis tapo retenybe, kaip ir rašymas apie tai. Jau buvau bepradedąs teisintis, kad gyvenime yra ir … Skaityti daugiau

Premjeros būna ne tik teatre. Apie vieną tokią sužinojau skaitinėdamas naujienų portalų antraštes, kur viena iš jų skelbė, kad Pasaulinę turizmo dieną Trakų miškų urėdija ir Aukštadvario regioninis parkas pristatė naują pažintinį taką. Pasak žiniasklaidos, atidaryme dalyvavo gamtininkai ir jaunųjų miško bičiulių būrelio nariai, o kadangi nesu nei jauans, nei miško bičiulis, į premjerą nepatekau. … Skaityti daugiau

Kas nežino Puntuko? Jei tokių ir yra, tai tik vienetai. Kur kas daugiau žmonių mano, jos jis yra didžiausias akmuo Lietuvoje, nors nuo 1957 metų šį titulą iš jo atėmė Barstyčių akmuo. Ir tik nedidelė dalis lietuvių pasakytų, kad visai netoli Puntuko akmens yra Puntuko kaimas. Buvęs vos kelių sodybų kaimas dabar yra nebegyvenamas, tačiau … Skaityti daugiau

Neskubėdamas išlipau iš mašinos ir priėjau prie durų. Jos buvo užrakintos. Tik prieš pora minučių užrakino, todėl  jei būčiau žinojęs, būčiau paskubėjęs. Tiek to, šį kartą su Bužuku nepasimatysiu, bet į Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą Marcinkonyse norėjau pakliūti dėl pažintinio tako schemos. Šio šeštadienio popietės tiklas – Zackagirio pažintinis takas, kuriuo pasivaikščioti pasirinkau tikrai … Skaityti daugiau

Pro kai kurias Lietuvos vietas pravažiuota n kartų, bet taip ir nesustota, tačiau ateina tas laikas, kai prisiruoši pasakyti – STOP! DABAR! Ta kai kuri vieta – Aukštadvaris. Tai bus ne pirmas pasivaikščiojimas miestelio vardu pavadintame regioniniame parke. Kiek anksčiau praeita Protėvių tako trasa, apeitas ir Žaliojo tako ratas, todėl dabar atėjo laikas trečiam regioninio … Skaityti daugiau

Gražu, bet pavojinga. Mureksas ir kūgenis – tai dvi nuodingų moliuskų rūšys, nuo kurių nuodų negali išgelbėti net ir šiuolaikinė medicina. Tai ne vienintelė grėsmė, tykanti žmogaus jūrose ir vandenynuose. Viena nuodingiausių jūrų žuvų Japonijoje yra ypač brangus delikatesas, o didelius ir mažus labiausiai gasdinantis ryklys yra ginkluotas net keturiomis eilėmis į vidų lenktų dantų, … Skaityti daugiau

Nepramintų takų ieškojau Palūšėje. Tai nedidelis kaimelis šalia Ignalinos, kuriame vasarą knibždėte knibžda poilsiautojų ir kuris nepaisant savo mažumo yra tituluojamas Aukštaitijos nacionalinio parko sostine. Takų čia daug, bet tai vandens takai, kuriais vandens pramogų mėgėjai valtimis ir baidarėmis keliauja po susijungiančius Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus. Vien jau mintys apie tokias vandens pramogas vilioja, tačiau … Skaityti daugiau

Smalinyčia – taip nuo seno žmonės vadina pušyną Jaskoniškių miške, esančiame vos keli kilometrai už Dusetų ant Sartų ežero kranto. Toks pavadinimas atsirado neatsitiktinai, nes senovėje žmonės rinko sakus, kurie dar buvo smala vadinami. Dabar čia auga šviesus pušynas, kuriame ant ežero kranto įkurtos stovyklavietės, o po mišką galima pasivaikščioti Jaskoniškių pažintiniu taku. Takas neilgas, … Skaityti daugiau