Kai po sočių slovakiškų pusryčių skrandis tik įsibėgėjo virškinti maistą, privažiavome aukščiausiai Aukštuosiuose Tatruose įsikūrusį kurortą Štrbske pleso. Gyvenvietė ne tokia ir sena – įkurta 1872 metais prie ežero, kurio pavadinimu ir dabar vadinamas šis kurortas. Jis garsėjo gydomosiomis maudynėmis, todėl čia pradėjo statyti viešbučius, buvo nutiestas geležinkelis. Po Antrojo pasaulinio karo keli viešbučiai buvo rekonstruoti į sanatorijas, kuriose gydyta astma, o nuo 1970 metų pradėtos populiarinti žiemos sporto šakos. Tą galima suprasti iš vieno iš Štrbske pleso simbolių – tramplynų šuoliams su slidėmis.

Štrbske pleso

Štrbske pleso įsikūręs 1355 m aukštyje, todėl žiemą tai bene ilgiausiai veikiantis žiemos kurortas, o vasarą iš čia patogu pradėti pėsčiųjų žygius į kalnų slėnius ir viršūnes. Štrbske pleso, labiau nei bet kuriame kitame Aukštųjų Tatrų miestelyje, jaučiama kurorto atmosfera. Čia gatvėje išsirikiavę prekeiviai siūlo įvairius suvenyrus ir smulkmenas su nacionaline atributika, restoranai ir užkandinės laukia užsukančių klientų, o miestelio centre lūkuriuojantys arklių kinkiniai siūlosi suteikti taksi paslaugą ir pavežėti iki kalnų.

Štrbske pleso

Ryte visas eismas vyksta viena kryptimi – link kalnų.

Štrbske pleso

Netrukus turistų srautas išsiskiria dviem kryptimis, rinktis tenka ir mums.

Štrbske pleso

Eisi geltonu keliu – prieisi Skok krioklį, eisi raudonu taku – prieisi Poradske ežerą. Renkamės iš dviejų, nes visi kiti virš pusantros valandos maršrutai atrodo per ilgi. Vakarykščia diena pamokė, kad svarbu įvertinti savo galimybes. Paskutinę sekundę pasukame link Popradske pleso. Iki tikslo 1:15h, bet mums po vakarykščio rimto apšilimo bus kaip tik. Asfaltas baigiasi ir prasideda antra kalnų diena.

Štrbske pleso

Jei vakar mankštinome raumenis, kurie dirba lipant žemyn, tai dabar pradeda dirbti tie raumenys, kurie ilsėjosi vakar. Nestačiu miško šlaitu takas kyla aukštyn. Per akmenis einantį taką pakaitomis keičia medžių šaknų ir kieto grunto danga, ėjimas kitoks nei vakar ir tai džiugina.

Aukštieji tatrai

Džiugina dar ir tai, kad priešingai nei vakar randame informacinių stendų, kuriuose atpažįstame Slovakijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vėliavas. Artimiau susipažįstame su Tatrais ir pasitikriname anglų kalbos žinias.

Aukštieji tatrai

Palypėjus aukščiau užpakalyje atsiveria vaizdas į Štrbske pleso kurortą ir to paties pavadinimo tyvuliuojantį ežerą jame.

Štrbske pleso

Prieš 10 000 metų kalnus dengė ledynai, o jų storis siekė 150 – 200 metrų. Jiems slenkant susiformavo dabartinis kalnų reljefas, o ištirpę ledo likučiai suformavo kalnų ežerus. Augmenija kalnuose pradėjo augti prieš 7000 – 8000 metų pradėjus šiltėti klimatui. Iš pradžių šlaituose vyravo tundrai būdinga augmenija ir tik pieš 2500 – 5000 metų suvešėjo miškai. Kalnuose, slėniuose ir papėdėse auga įvairių medžių spygliuočių ir lapuočių miškai, kurie dengia apie 40% viso Slovakijos ploto.

Štrbske pleso

Kalnuose dominuoja pušys, eglės ir maumedžiai. Eglė yra labiausiai paplitęs Tatrų medis, tačiau jautrus gamtos stichijoms dėl paviršiuje esančių šaknų, priešingai nei maumedis, kuris turi ypač tvirtą šaknų sistemą. Kalnuose auga ir lapuočiai. Nors Tatrų nacionalinio parko teritorijoje augmenija turėtų augti nesikišant žmogui, visgi šiek tiek reguliuojamas spygliuočių ir lapuočių santykis jį koreguojant lapuočių naudai. Tai daroma siekiant užtikrinti ekologinį stabilumą ir išsaugoti čia esantį dirvožemį.

Aukštieji tatrai

Pusiaukelėje takas šakojasi, į priekį pasirenkame eiti aukščiau kalno šlaitu vedančiu taku. Tai kartu ir raudono maršruto trasa, kuria einant gėrimės slėnio ir priešais stūksančių kalnų viršūnių panorama.

Aukštieji tatrai

Dalis turistų, galimai skubančių į Rysy ar į kitą Tatrų viršūnę, aplenkę sparčiu žingsniu nužygiuoja tolyn, kiti – mėgaudamiesi vaizdais ir geru oru dažnai stovinėja pasigrožėti ir pasiskaityti informacinių stendų. Kartu tai ir pažintinis takas, kuriame stovi 15 informacinių stendų. Viename jų rašoma apie šveicarišką pušį, kuri auga 1400 – 1700 metrų aukštyje ir yra atspari atšiaurioms gamtos sąlygoms, tokioms kaip 60 laipsnių šaltis.

Aukštieji tatrai

Prieiname mažą namelį raudonu stogu – tai kalnų šaltinis. Tikra atgaiva karštą vasaros dieną, bet paragavus gerti nesinori, jaučiasi specifinis skonis. Lietuvoje šaltinio vanduo skanesnis.

Aukštieji tatrai

Vorele, vietomis visai siauru akmenuotu taku judame į priekį. Rugpjūtis bene geriausias laikas kalnuose, o dar ir oras geras, todėl žygeivių netrūksta.

Aukštieji tatrai

Žiemą šiuo taku eiti pavojinga. 1974 metais dėl sniego nuošliaužos nukentėjo 24 žmonės, iš jų 12 žuvo. Nuo šių nuošliaužų neapsaugo net ir čia augantys medžiai, todėl šlaito apačioje buvo įrengtas kitas takas, kuriuo saugiai būtų galima keliauti ir žiemą. Tas takas bus mūsų kelio atgal trasa.

Aukštieji tatrai

Kažkur ten, slėnyje, turėtų būti Popradske ežeras – tolimiausias mūsų kelionės taškas.

Aukštieji tatrai

Leidžiantis žemyn prieiname šalto ir 100%-inio skaidrumo vandens kalnų upę.

Aukštieji tatrai

Dar keli šimtai metrų ir pro medžių šakas pasimato smaragdo spalvos vanduo. Tai Popradske kalnų ežeras.

Popradske pleso

Vieniems tai kelionės tikslas, kitiems – tarpinė stotelė prieš kopimą į kalnų viršūnes. Stabtelime akmenuotame ežero krante prie į jį įtekančio upelio. Stiprinamės, ilsimės ir grožimės vaizdais. Diena pakankamai šilta, todėl neatsispiriam pagundai įmerkti kojas į vandenį. Vanduo šaltas net kojas gelia.

Popradske pleso

Popradske ežeras yra pusantro kilometro aukštyje, giliausia vieta siekia 17 metrų ir jis yra vienas iš kalnų ežerų, kuriame gyvena žuvys. Prie pat ežero stovi kalnų viešbutis. Romantika ir relaksas.

Popradske pleso

Pajudam atgal. Netoli ežero yra koplytėlė žuvusiems Aukštuosiose Tatruose, bet ji mums ne visai pakeliui ir jos apžiūrėti neisime. Atgal eiti pasirinkome kitą taką, iš pradžių einantį palei kalnų upelį ir tik vėliau mišku kylantį aukštyn.

Aukštieji tatrai

Ir čia palei taką auga vešlūs krūmai mėlynių. Jau geras mėnuo kai baigėsi mėlynių sezonas Lietuvoje, o čia jos ką tik prisirpusios. Kalnuose vasara ateina vėliau. Šiuose miškuose gerai auga ne tik mėlynės, bet ir grybai, ypač musmirės.

Aukštieji tatrai

Einant toliau kalnų upelio čiurlenimas slopsta, nes pradedame kopti į šlaitą. Kas nors kartą buvo kalnuose, žino, kad kopti į viršų ne ką sunkiau nei leistis žemyn. Kopiame sparčiai ir greitai pasiekiame taką, kuriuo ėjome į priekį. Toliau tik grįžimas atgal – takas žinomas, vaizdai matyti.

Štrbske pleso

Pasiekę finišą nesigailėjome, kad pasirinkome šį maršrutą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad maršruto ilgis – 1:15h yra pakankamai trumpas, tačiau kai paskaičiuoji, kad šis maršruto įveikimo laikas parašytas einant beveik 4 km/val. greičiu (ir dar kalnais), tai suvaikščiojant pirmyn ir atgal gaunasi nei daug, nei mažai – 10 kilometrų. Kadangi atvažiavome su vaikais ne sportinių rekordų mušti, o susipažinti su kalnais ir pasivaikščioti tai savo pasiekimais esame patenkinti. Ryt duosime kojoms poilsio dieną, jos to nusipelnė.



Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *