Prieš dieną grįžau iš Lenkijos, tik šį kartą ši šalis buvo ne kelionės tinkslas, o tik kelionės pradžia. Kad Lenkijoje pigesnis maistas, rūbai, statybinės medžiagos ir daugybė kitų pačių įvairiausių prekių žino kone kiekvienas lietuvis, nes apie tai rašo žiniasklaida, apie tai kalba žmonės, apie tai net ir valdžia užsimena, būgtai gal reikia imtis kokių nors priemonių, kad lietuviai neišvežtų pinigų į kaimyninę šalį. Ne išimtis šioje temoje ir kelionės. Dažniau keliaujantys ne blogiau už Novaturą ar Teztour’ą žino ir vieną didžiausių lenkų kelionių operatorių Itaka, kurio keliones pardavinėja ir lietuvių kelionių agentūros. Dažnu atveju kelionių pasirinkimas gausesnis, o kainos mažesnės. Tik vienas nepatogumas apsaugo Lenkijos sostinę nuo dar didesnio lietuvių keliautojų antplūdžio per ją, tai atstumas. Beveik 500 kilometrų ir 6-7 valandos kelyje daugeliui netrodo vertos tų sutaupytų pinigų, todėl ryžtasi už patogumą mokėti brangiau.



Prisipažinsiu, iš Varšuvos keliauti neteko (turiu omeny skrydžius), nelabai ir noras buvo, visgi tuos 500 kilometrų nuo Vilniaus iki Varšuvos reikia „suvažinėti“ į abi puses, tačiau kažkur giliai kirbėjo mintis tai išbandyti. Tokia mintis pradėjo atrodyti reali gegužės mėnesį, kai pradėjau planuotis atostogas. Atmetus poilsį Turkijoje, kur nebuvau ir nenoriu, bet kažkada išbandysiu kaip išbandžiau kelionę per Varšuvą, kiti Lietuvos kelionių operatorių pasiūlymai niekuo nesudomino. Neslėpsiu, simpatijos poilsinių kelionių organizatoriams nejaučiu, todėl ir į pasiūlymus žiūrėjau skeptiškai. Teliko vienas variantas – keliauti savarankiškai. Vos prieš mėnesį Ryanair pradėjo skrydžius iš Kauno į Neapolį ir ta kryptis pasirodė verta dėmsio, todėl pradėjau planuoti kelionę. Skrydžių kaina tikrai patraukli – 4 asmenis ji nesiekė 400 eurų, tad ilgai nelaukdamas planavau ką aplankyti, kur apsistoti. Po keleto dienų, kai beveik viskas tapo aišku, Ryanair iškrėtė pokštą ir kainas kilstelėjo daugiau nei 100 eurų. Kad kainos šokinėja nenustebau, ne pirmą kartą tą matau, bet šį kartą jos šokinėjo tik į didesnę pusę. Kaip sakytų Makalius, radai gerą kainą – tą pačią minutę ir imk, bet ne visada taip išeina. Kai viskas daugmaž suplanuota ir apgalvota, atsisakyti kelionės nesinori, o mokėti už ją žymiai brangiau – gaila. Štai tada ir atgimė mintis, o kodėl gi nepabandžius skristi iš Varšuvos? Skrydis iš Varšuvos į Neapolį visada buvo pigesnis nei iš Kauno, tačiau kainų skirtumas nemotyvavo. Motyvacija atsirado kai bilietų kaina skyrėsi beveik dvigubai, o skrydžių laikai buvo itin patogūs. Iš Varšuvos lėktuvas kyla 16 val, todėl atsikėlus ryte be skubėjimo galima pasiekti aerouostą, o nuskridus vakare ramiai nukakti iki gyvenamos vietos. Atgalinis skrydis taip pat patogus, nes 11 val. pakilęs iš Neapolio lėktuvas po pietų leidžiasi Varšuvoje ir vėlai vakare galima grįžti į Vilnių. Kad nebūtų daugiau jokių nemalonių siurprizų po valandos laiko visi bilietai buvo kišenėje. Teliko užsisakyti vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kur kaina pasirodė tikrai juokinga – 51 zlotas už 10 parų. Buvo ir dar pigesnių variantų, bet mažiau mokėti buvo tiesiog nedrąsu.

Kelionės per Varšuvą

Sako kartais realybė skiriasi nuo to, ko tikiesi, todėl iš Vilniaus pajudėjom su šiokia tokia laiko atsarga. Nedaug trūko, kad jau vakariniame Vilniaus aplinkelyje būtume visą laiko rezervą sudeginę, bet pavyko sėkmingai prasmukti ir didesnių spūsčių nematėm iki pat Lomžos. Čia eismas intensyvus ir lėtas, todėl prireikė beveik pusvalandžio ją pravažiuoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Varšuvos Modlino aerouostas yra ne pačioje Varšuvoje, o į šiaurės vakarus nuo jos, todėl navigacijoje reikia kelionės tikslu nustatyti ne Varšuvos Šopeno oro uostą, o Modlino. Nuo jo iki Varšuvos dar 35 kilometrai ir maršrutas Lenkijos sostinės nesiekia. Likus iki Modlino aerouosto porai kilometrų prasideda Nowy Dwor Mazowiecki miestelis bei pasipila braškių pardavėjai ir automobilių stovėjimo aikštelės. Braškės – sezoninis verslas, o štai Ryanair (Modlino aerouoste stovi tik Ryanair lėktuvai) kompanijos skydžiai aplinkiniams gyventojams suteikė progą užsidirbti ištisus metus. Tiesiog ant žemės sklypų suformuota grunto danga, o aptvertose ir saugomose aikštelėse stovi tikrai ne viena mašina ir iš Lietuvos. Ne mes vieninteliai, pasirodo, pasirinkome tokį keliavimo būdą. Lenkai verslūs, už papildomą mokestį siūlo ir automobilį nuplauti, ir aerouoste grįžus pasitikti, bet pasitenkinam tik standartine paslauga ir priėmę saugojimui mašiną jie per pora minučių nuveža į aerouostą. Pakeliui pravažiuojam dar kelias aikšteles, kurios kainuoja brangiau, bet koks skirtumas, ar važiuoti 2 minutes, ar 1 minutę 45 sek?

Varšuvos Modlino oro uostas

Pats Modlino aerouosto pastatas primena angarą, bet naują ir modernų, nei kiek nepanašų į skardiniuose pastatuose įsikūrusį pigių skrydžių aerouostą prie Stokholmo. Savo dydžiu aerouostas ne didesnis nei Vilniaus ir skrydžių nedaug, todėl atvykti likus beveik 3 valandoms iki skrydžio – gerokai per daug. Ir atvykus nereikia skubėti praeiti patikrą, nes nedidelėse laukimo salėse gana tvanku, o kėdžių skaičius ženkliai per mažas. Pigūs skrydžiai, pigios ir laukimo sąlygos, nors gėrimų ir maisto kainos solidžios.

Sėkmingai išskridom, sėkmingai parskridom, lygiai taip pat sėkmingai iš automobilių stovėjimo aikštelės atvažiavęs nemažai „padėvėtas mikriukas“ privežė iki pat mašinos. Prieš atvykstant ir prieš parskrendant SMS priminimus atsiunčia – stebėtinai tvarkingai veikia automobilių parkavimo sistema, o kainos ir kokybės santykis atrodo neįsivaizduojamai geras.

Kaip tie, kurie mėsą ir pieną perka Lenkijoje ir nekreipia dėmesio ką apie juos kalba kiti, taip ir aš, jei tik bus vertų pasiūlymų keliauti iš Varšuvos – keliausiu. Visai ne todėl, kad neesu patriotas. Anaiptol. Tiesiog ši kelionė parodė, kad viskas gerai yra su Varšuva ir su kelionėmis per ją, ir jei galėsiu sau leisti kokią prabangą „suvažinėdamas“ 900 kilometrų sutaupyti kelis šimtus eurų, tai taip ir darysiu.

 

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *